NAUJIENOS

Vilniaus meras: Abiejų tautų respublika buvo laisvės ir pagarbos kiekvienam erdvė

Kategorija:

Miestas:
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šiandien lankosi Liubline, kur kitų 16 Europos miestų delegacijomis dalyvauja Liublino unijos 450 metų minėjimo renginiuose. Šventė prasidėjo vidurdienį istorinės Liublino pilies kieme iškilminga Liublino miesto tarybos sesija, kurioje Vilniaus meras tarė sveikinimo žodį visų delegacijų vardu.

„Unija nėra tik politinė sutartis. Unija – tai daug daugiau. Tai yra reali ir istorijos iššūkių išbandyta tautų bendrystė, kurią politikai dokumentu formalizuoja. Unija – tai pirmiausiai realūs, kultūriškai artimų ir vertybėmis  susietų tautų santykiai“, – susirinkusiesiems kalbėjo Vilniaus meras. 

Cituodamas Liublino unijos dokumento eilutes, R. Šimašius priminė, kad Lietuvos ir Lenkijos tautos istorijoje sudarė net keturias svarbias sutartis: Krėvos Uniją, Liublino Uniją, Gegužės 3 dienos Konstituciją bei paskutinę ir naujausią iki šiol galiojančią tarp visų 27 ją sudariusių valstybių Europos Sąjungos sutartį.  

„Labiausia džiugina tai, kad mūsų tautų bendrystė ir bendra istorija, pranokusi Liublino unijos formalizuotą Abiejų tautų respubliką (ATR), šiandien dinamiškai skleidžiasi daug platesniame Europos kontekste. Dažnai mūsų europietiškos vertybės – laisvė ir pagarba kiekvienam žmogui – atakuojamos iškėlus pseudovertybių vėliavą, kur laisvei vietos nebelieka. Lygiai taip pat kaip ir prieš 450 metų, kai ATR buvo laisvės erdvė, o mūsų priešai rytuose – priespaudos žemė“, – pažymėjo Vilniaus meras.

Sesijos metu įvyko apsikeitimas oficialiomis atminimo dovanomis: Remigijus Šimašius padovanojo Liublino merui Krzysztofui Žukui stilizuotą, gintaru inkrustuotą Geležinio Vilko skulptūrėlę, o Liublino meras Vilniaus merui įteikė proginę monetą.

Vėliau delegacijos padėjo vainikus prie Liublino Unijos monumento, o ore virš Lietuvos skvero Liubline įvyko akrobatinio skraidymo meistrų iš Lenkijos „Iskry“ pasirodymas. Vakare prestižinėje Liublino filharmonijoje laukiama jungtinio Lietuvos ir Lenkijos klasikinės muzikos jaunųjų žvaigždžių pasirodymo, kuriam diriguos Vilniaus publikai puikiai pažįstamas Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) meno vadovas, kompozitorius Gediminas Gelgotas. Praėjusį šeštadienį analogiškas koncertas skambėjo Vilniaus Rotušėje.


Prieš 450 metų liepos 1 dieną sudaryta Liublino unija davė pradžią jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei – Abiejų tautų respublikai. Šis originalus šalių junginys šiandien kartais laikomas Europos Sąjungos pirmtaku.

Istorikas Edvardas Gudavičius yra sakęs, kad Liublino unija Lietuvai buvo „geriausia iš blogiausių“, siekiant išsaugoti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, kuriai tuo metu grėsė karas su Rusija, valstybingumą. Šioje sąjungoje kiekviena pusė pagal susitarimą išsaugojo atskirą iždą, įstaigas, kariuomenę bei teismus, bet turėjo bendrą monarchą, seimą, valiutą bei užsienio ir gynybos politiką. Liublino unija nors ir sulaukia prieštaringų istorikų vertinimų, laikoma viena ilgaamžiškiausių valstybių sąjungų pasaulio istorijoje, trukusi daugiau nei 200 metų.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus kalba Liubline

Mielieji ponai ir ponios,
man didelė garbė čia, senajame Liubline visų draugiškų Liublinui miestų vardu padėkoti jums už svetingumą ir už miesto istorinę misiją.
Iš Liublino unijos dokumento: 
„Šiuo savo raštu visiems dabar esantiems ir vėliau būsiantiems žmonėms, kieno tik žinion pateks šitas mūsų raštas, pareiškiame, kad mes, nuolat jausdami savo pareigą Tėvynei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kurios garbe, klestėjimu, viešąja gerove, o labiausiai apsauga nuo pavojų, tiek vidinių, tiek išorinių, mes visi turime pasirūpinti, taip pat matydami ir suvokdami garbingą ir abiem tautoms labai reikalingą ryšį ir bendriją ...“
Norėčiau pabrėžti:
„Matydami ir suvokdami garbingą ir abiem tautoms labai reikalingą ryšį ir bendriją“.
Ar gi nenuostabu skaityti šiuos išsipildymo ir istorinio teisingumo sklidinus žodžius?
Mes, lietuviai ir lenkai, ukrainiečiai ir baltarusiai, anuomet kartu gyvavę daugiatautėje ir daugiakultūrėje Abiejų Tautų Valstybėje, ir šiandien gyvename tuo „tautoms labai reikalingu ryšiu  ir bendrija“.
Priminsiu, kad Lietuvos ir Lenkijos tautos sudarė net keturias svarbias sutartis: Krėvos Uniją, Liublino Uniją, Gegužės 3 dienos Konstituciją su spalio 10 dienos papildymais, bei Europos Sąjungą.
Labai svarbu suvokti, kad nesame tik geros kaimynystės principus puoselėjančios valstybės. Esame daugiau nei tik kaimynai.
Lietuviai save apibrėždavo taip: „Lietuvis yra tas, kuriam, brangi laisvė, ir kuris laikosi statuto“. Ir dar pridurdavo „Be ko ne gali lietuvis? Be laisvės, ir be vienybės su lenku“.
Unija nėra tik politinė sutartis. Unija – tai daug daugiau. Tai yra reali ir istorijos iššūkių išbandyta tautų bendrystė, kurią politikai dokumentu formalizuoja. Unija –  tai pirmiausiai realūs, kultūriškai artimų ir vertybėmis susietų tautų santykiai. Aišku, šie santykiai negimsta per vieną dieną. Tvarūs santykiai visada turi brandos savo istoriją.
Būtent tokie giluminiai ryšiai leido apskritai sudaryti tokią unikalią sąjungą ir dar du šimtus metų sėkmingai kovoti prieš mūsų laisvei kylančius pavojus iš Maskovijos.

Kartu priminsiu, kad savo laisvę mes praradome tada, kai nustojome ją pakankamai branginti, ir kai laisvė daugeliui tapo tik laisvalaikiu, o ne atsakomybe. Atsakomybe už savo vertybes, savo valstybę, už kiekvieną žmogų, gyvenantį joje.
Mano atstovaujamas miestas – Lietuvos sostinė Vilnius – yra gyvas ATR liudijimas. Būtent per šiuos šimtmečius kuriamas Vilnius įgavo aukštos universitetinės  kultūros miesto statusą. Žymusis Vilniaus barokas irgi išaugo ant unijinės kultūros pamato.    
Bet labiausia stebėtina ir džiugina tai, kad mūsų tautų bendrystė ir bendra istorija, pranokusi Liublino unijos formalizuotą ATR, šiandien ir vėl dinamiškai skleidžiasi daug platesniame Europos kontekste
Mielieji ponai ir ponios, atrodo, mes ir vėl turime bendrų iššūkių Europoje. Mus jungia bendros vertybės, bet kiekvienoje šalyje netrūksta žmonių, kurie jas pamina. Dažnai būtent mūsų europietiškos vertybės – laisvė ir pagarba kiekvienam žmogui – atakuojamos išsikėlus pseudovertybių vėliavą, kur laisvei vietos nebelieka. Lygiai taip pat, kaip ir prieš  400 metų, kai ATR buvo laisvės erdvė, o mūsų priešai rytuose – priespaudos žemė. Kai mūsų nedraugai kalbėjo apie, neva, vakaruose vyraujantį dekadansą ir, neva, rytų priespaudos dvasingumą.
Mes esame stiprūs, bet mūsų nedraugai dažnai mus įtikina, kad esame silpni ir bejėgiai. Mes gyvename taikoje, bet grėsmių nepakankamas įvertinimas ar bendradarbiavimo trūkumas gali lemti tragišką šios taikos praradimą.
Tad šiandien noriu palinkėti: lai Lietuvos ir Lenkijos tautų unija mums suteikia įkvėpimo laisvei, teisingumui, bei bendradarbiavimui vardan taikaus gyvenimo. Tiek mūsų tautoms, tiek visai Europai.

Už mūsų ir jūsų laisvę!


Rinkodaros ir komunikacijos skyrius

 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama