NAUJIENOS

Tarpukario Lietuva „Vadove po Lietuvą“ bei kelių referento L. Tuskenio monografijoje

Kategorija:

Miestas:
Trakų viešoji biblioteka tęsia parodų ciklą „Prasmė ir grožis Trakų krašto bibliotekų fonduose“, kuriame pristatomi kraštiečių privačių bibliotekų, archyvų reti ir unikalūs spaudiniai. Nuo 2017 m. besitęsiančiame cikle, kurio credo „Tegul atmena visi, kad Lietuvoj ikšiol yra daugybė užslėptų kultūros turtų“ (prof. V. Biržiška), jau buvo pristatyta daug retų spaudinių. Vieni pirmųjų jais pasidalino kraštiečiai – šviesios atminties dr. Z. Ramanauskas, M. Mendelevičiūtė, šiuo metu aktyviai bendradarbiauja, ne vieną retą spaudinį bibliotekai dovanoja – D. Paškauskienė, S. Martūnaitė, R. Tinfavičius, E. Tomaševič, privačiais archyvais dalinasi K. Matulionienė, E. Masalskienė. Parodose jau buvo pristatyti tarpukariu leisti pašto ženklai, knygos, atvirukai, o parodų tematika nuostabiai sutapo su minėtinais Lietuvai bei Trakams jubiliejais.
 
2020 metai paskelbti – Trakai – Lietuvos kultūros sostinė, Seimo šie metai paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais, tad ir Trakų viešosios bibliotekos kraštotyrinės parodos laikysis šios krypties, juolab, kad su Trakų viešąja biblioteka ėmė bendradarbiauti Gailė ir Stanislovas Augėnai, ekspozicijai paskolinę ypač vertą dėmesio ir įdomų savo turiniu „Vadovą po Lietuvą“, 1938 m. leistą Kaune (tiražas 3 tūkst. egz.) Lietuvos turizmo draugijos, kurio tikslas – paskatinti turizmą bei pažinti savo gimtąjį kraštą. Kišeninio formato, 380 puslapių knygelėje, papildytoje žemėlapiais, apimančioje visus Lietuvos regionus, tame tarpe Dzūkijos su Aukštadvariu, Semeliškėmis, Onuškiu ir kt., vietovardžių rodykle, pateikiama lankytinų vietų istorija, būtini turistui adresai, paslaugos, net apsilankymų pirtyje kainos. Žvelgiant iš šios dienos taško, ši knygelė lyg mobilus informacinis centras ar išmanusis telefonas, kurio privalumas toks, jog jam nereikia „pakrovėjo“ ir darbo laikas neįspraustas į 8 valandų darbo dienos rėmus, o informacija ir šiandien neprarandanti aktualumo. Įžangoje, kaip viena iš priežasčių, kodėl būtina keliauti, nurodoma, „šių dienų tempas paverčia žmogaus gyvenimą nenormaliu (čia pridedama daug energijos atimantis kinas, teatrai, alkoholis, nikotinas, visoki azartai ir pan. dalykai) <...> todėl visai suprantama, kad visos kultūringos tautos stengiasi nenormalų miestų gyvenimą pakeisti kelionėmis.“ Šioje unikalioje knygelėje trūksta tik Trakų ir Vilnijos krašto, bet pateikti 1938 m. duomenys, kurie turėtų sudominti ne vieną šių eilučių skaitytoją: „Lietuvos plotas 55 770 km², bendras sienų ilgis 1 457 km, iš jų 272 km tenka sienai su Vokietija, 570 km su Latvija, 90 km Baltijos jūros kranto, 525 km laikinai demarkacijos linijai su Lenkija. 1937 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 526 535 gyventojai, pagal tautybę – lietuvių 80,6 %, žydų – 7,1 %, vokiečių – 4,1 %, lenkų – 3,0 %, rusų – 2,4 %, latvių – 0,7 %, baltgudžių – 0,2 %, kitų tautybių – 0,1 %, miestuose gyveno 16 % gyventojų. Okupuoto Vilniaus krašto plotas 22 250 km², gyventojų – 1 025 000...“.
 
Kitas leidinys, tai kraštiečio Romualdo Tinfavičiaus Trakų viešajai bibliotekai padovanota inžinieriaus, plentų (kelių) referento Leono Tuskenio monografija „Lietuvos plentai ir moderniškosios konstrukcijos“ I dalis su 115 brėžinių, išleista Plentų ir vandens kelių valdybos 1931 m. Kaune. Šis itin retas ir viešoje erdvėje mažai aptinkamas leidinys ypatingas tuo, jog jame pateikiama tarpukario Lietuvos kelių apžvalga, kelių tiesimo subtilybės ir savikaina, eismo intensyvumas, kelių klasifikacija, būklė ir kt. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, diagramomis, papildytas brėžiniais ir žemėlapiais, susisiekimo tarp Lietuvos miestų atstumų lentele ir turėtų sudominti ne tik kelininkus-specialistus. Leidinyje pristatyti ne tik Lietuvos, bet ir Estijos, Švedijos, Mažosios Lietuvos keliai, nurodoma, jog vieno kilometro kelio tiesimo kaina jaunai Lietuvos valstybei kainuodavo vidutiniškai 39 tūks. litų ir kt.
 
X-oje ciklo dalyje baigiama eksponuoti unikali, Lietuvoje ir svetur tarpukariu spausdintų atvirukų kolekcija iš Kazimiero ir Petronėlės Žagrakalių unikalios filokartijos kolekcijos, kurioje sukaupta per 200 atvirukų įvairia tematika. Šiuo nuostabiu turtu pasidalino šios kolekcijos paveldėtoja Eglė Masalskienė. Parodoje eksponuojami tarpukario Vilnių, Palangą, Baltijos jūrą, Kuršių neriją, Biržų pilį bei kitas Lietuvos vietas menantys vaizdai iš serijos „Lietuva“, leisti XX a. trečiajame dešimtmetyje knygnešio, Didžiojo Vilniaus Seimo, Steigiamojo Seimo atstovo Petro Rusecko (1883–1945 m. Prostornensko lageryje) ir įtraukti į e. paveldo duomenų banką.
 
Trakų viešoji biblioteka nuoširdžiai dėkoja kraštiečiams, kurių bendradarbiavimas lėmė jau X-osios ciklo „Prasmė ir grožis Trakų krašto bibliotekų fonduose“ dalies atsiradimą, su kuria susipažinti kviečiame iki balandžio pabaigos.
 
Rasa Selickaitė

Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė
 

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė







Reklama