NAUJIENOS

Remigijus Šimašius: regioninė politika – ne ekonomiškai silpnesnių patempimas, o regionų stiprybių išnaudojimas

Kategorija:

Miestas:
„Kol tęsiasi karantinas, tai visi kalba apie pinigų stygių, likvidumo problemas ir, be abejo, to greičio karantino metu reikia, bet ir jam pasibaigus ne mažiau svarbu, kad mes būtumėme šimtu procentų elektronizuoti, šimtu procentų lankstesni, pradedant švietimo sistema ir baigiant viešu administravimu“, – teigia sostinės meras Remigijus Šimašius
 
 Karantino pamokos

„Sumažėja gerovės kūrimas, sumažėja žmonių pajamos ir tai gali reikšti rimtus ekonominius iššūkius ir, akivaizdu, jie bus dideli, tam reikia labai pasiruošti. Kita vertus, visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje ši krizė išryškina skirtingus elgesio modelius – vieni žmonės bando bėgti nuo fakto ar neigti faktus, o paskui reaguoti tik tada, kai faktai juos užgriūna visa lavina, kiti žmonės reaguoja laiku, imasi greitų sprendimų. Lygiai taip pat ir su ekonomikos situacija, vieni linkę prisitaikyti ir labai greitai – tas vyksta ir labai džiugu, kad ir Vilniuje įvyko tokių greitų ir reikalingų sprendimų, kurie buvo pastebėti netgi pasauliniu mastu, kalbant apie lauko kavines, kalbant apie infrastruktūrinių darbų organizavimą Vilniaus mieste – o kiti linkę manyti, kad viskas turi vykti kaip buvo ir jokio elektronizavimo ir kitų priemonių net nelinkę taikyti, nelinkę transformuoti problemos į galimybę. Manau, kad šis aspektas yra ypatingai svarbus, nes jis bus ilgalaikis ir jeigu mes išmoksime iš karantino efektyvesnės veiklos, tai ilgalaikėje perspektyvoje vertinant tai gali mums duoti labai teigiamas pasekmes didinant šalies konkurencingumą“, – pasiteiravus, kokie karantino padariniai ir kokių nacionalinės valdžios žingsnių reikėtų jam pasibaigus, mintimis dalijasi Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
 
Meras pažymi, kad iš nacionalinės valdžios reikėtų daugiau lankstumo, daugiau greitų sprendimų ir galimybių veikti.
 
Regioninė politika – regiono stiprybių išnaudojimas
 
„Regioninė politika, žinoma, yra labai svarbus politikos elementas, tik, man atrodo, tai reikėtų labai adekvačiai suvokti – kiekvienas regionas turi savus ypatumus, vienas yra vakarų Lietuva, kitas – rytų Lietuva, šiaurė ir pietūs, ir centrinė Lietuva. Visi turi savo ypatumo ir labai nenorėčiau, kad regioninė politika būtų suprantama tiktai kaip ekonomiškai silpniau besilaikančių regionų patempimas. Regioninė politika turi būti kiekvieno regiono stiprybės išnaudojimas ir tai, be abejo, yra ir pagalba tiems, kas laikosi sunkiau, bet kartu ir išnaudojama stiprybė tų, kas laikosi tikrai neblogai. Todėl jeigu mes norime tikrai sėkmingos Lietuvos, tai regioninė politika turi atspindėti viską, nes jeigu regioninė politika susiveda tiktai į žvyrkelių asfaltavimą, kuriais gali pasigirti tik vienmandatininkas, priklausantis valdančiajai koalicijai Seime, tada tai nėra regioninė politika, tai eilinis rinkėjų papirkinėjimas ir tiek. Regioninė politika yra visų regionų privalumų išnaudojimas ir – aš esu tikras – kad Lietuvos visi regionai turi savo privalumų, ar tai būtų labai retai apgyvendintas rajonas, galbūt toli nuo sostinės ir didžiųjų miestų, ar tai yra didieji miestai, kurie su iššūkiais suteikia ir galimybių“, – teigia Remigijus Šimašius.
Tai, kad siekiant ES finansinės paramos Lietuva teikiama kaip du regionai, meras vertina kaip logišką ir suprantamą žingsnį.

 „Jeigu šitas žingsnis leis Lietuvai gauti daugiau Europos Sąjungos finansavimo, būtų labai kvaila tokio žingsnio nedaryti. Kita vertus, labai aišku, kad iššūkiai iš to labai rimti yra ne tik Vilniui, bet ir visam Vilniaus regionui – mes ir su Vilniaus regiono merais, ir su ministre, ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje tą ne kartą aptarinėjome. Džiaugiuosi, kad asociacijos prezidentas irgi puikiai supranta tuos iššūkius ir yra tai įgarsinęs. Iš tiesų, šiuo metu toks sprendimas būtų nemenka problema, nes galbūt Vilnius, kaip miestas, laikosi gerai, Vilniaus regionas – galbūt irgi neblogai, bet toli gražu ne visas,– teigia meras. – Tikiuosi, kad padarius vieną racionalų žingsnį, valstybė, atskyrusi du regionus, padarys ir kitą racionalų žingsnį, tai yra kol tęsiasi šis finansinis laikotarpis, neperskirstinės lėšų iš Vilniaus kitur, o vis dėlto leis pasinaudoti Vilniui iki galo tomis galimybėmis.“
 
Reikšmingi projektai

Didžiausias projektas, turintis įtakos plėtrai, yra Vilniaus bendrasis planas ir jo projektas. Ir čia, viena vertus, galiu ir pasidžiaugti, kita vertus, ir šiek tiek su apgailestavimu kai kuriuos dalykus konstatuoti. Pasidžiaugti galiu tuo, kad bendrasis planas išsprendžia daugelį iki tol buvusio bendrojo plano problemų, nes jis yra detalesnis ir jį patvirtinus kils mažiau diskusijų, kas galima arba kas negalima. Jis leis labiau apsaugoti miesto žaliąsias erdves ir miesto kultūros paveldą. Tai ypač aktualu UNESCO dalyje. Jis taip pat labiau apsaugos ir visą miestą, mažiau bus tokių atvejų arba išvis jų nebebus, kai vienbučių namų rajone staiga iškyla daugiabučiai, ir žmonės staiga neatpažįsta savo gyvenamosios vietos. Naujas bendrasis planas miestui suteiks tokį urbanistinį veidą, kur nebus chaotiškai išmėtytų pastatų, o iš tiesų bus kreipiamas dėmesys į pėsčiųjų, dviračių judėjimą, žaliąsias erdves. Miesto centrinė dalis taps labiau panaši į daugelio vakarų Europos miestų centrinę dalį su perimetriniu užstatymu ir žmogui draugiškomis erdvėmis“, – sostinės perspektyvas pristato Remigijus Šimašius.
 
Meras pristato ir buvusių gamyklų teritorijų konversiją, kuri labai svarbi ir kur yra neišnaudotų galimybių.
„Apmaudu, nes bendrasis planas jau galėjo būti priimtas praėjusių metų vasarą, bet dėl įvairių biurokratinių kliuvinių, taip pat didelių diskusijų su nacionaline valdžia, iki šiol dar derinamės atskirus niuansus. Viena vertus, aš galiu pasakyti su visišku aiškumu ir tvirtumu, kad mes turime bendrojo plano projektą, pagal kurį galėtume jau gyventi, bet, deja, turime dar kažkodėl laukti. Čia yra ta liūdnoji dalis, kur labai tikiuosi centrinės valdžios supratingumo, – viliasi meras. – Žinoma, yra ir kitų svarbių objektų. Labai tikiuosi, kad centrinė valdžia leis mums pasirašyti daugiafunkcio komplekso sutartį, nes visai Lietuvai vis dėlto aktualu šitą futbolo gėdą nuplauti ir turėti pasididžiavimo vertą objektą. Lygiai taip pat su nacionaline koncertų sale, kuri yra labai svarbus simbolinis objektas. ne mažiau svarbūs infrakstruktūriniai tam tikri objektai, tai ir aplinkkelio užbaigimas, ir Žirnių-Liepkalnio mazgo tvarkymo darbai, visas stoties rajonas, kas yra miesto pietinei daliai ypatingai aktualu. Minėtinos ir Šnipiškės, bet visi mato, kaip Šnipiškės kyla, tad tai jau ne ateities, o dabarties projektas, kuris labai keičia visą Vilniaus urbanistinį veidą. Ir, beje, keičia į gera.“
 
2020 metų darbai ir rūpesčiai.
 
„Žinoma, jeigu apie šių metų projektus būtume kalbėjęsi 2019 metų gruodžio mėnesį, būčiau atsakęs kiek kitaip negu dabar. Sausio mėnesį, kai pradėjome ruoštis galimai koronaviruso krizei, dar stengėmės gyventi įprastu miesto ritmu. Nuo kovo mėnesio viskas yra visiškai kitame režime – dabar pagrindinis rūpestis ir toliau išlieka, kaip susitvarkyti su sveikatai kylančiais iššūkiais. Toliau visas laikas bus paženklintas ne tik tuo, kaip su sveikatos iššūkiais susitvarkyti, bet ir kaip sukurti žmonėms išgyvenimo galimybes, kaip padėti užtikrinti jiems pragyvenimo šaltinį. Čia galiu pasidžiaugti, kad tų priemonių yra. Kai kurios net pasaulinį atgarsį turėjo, pavyzdžiui, lauko kavinės. Tokios priemonės leido Vilniui labiau įtvirtinti savo vardą kaip modernaus miesto, modernios sostinės vardą, o tai yra labai gerai visai Lietuvai, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. – Iš tiesų, tų reikalingų sprendimų bus ir daugiau, bet kartu neužmirštame ir kitų svarbių klausimų – tai miesto humanizavimas, viešųjų erdvių, judėjimo infrastruktūros gerinimas, tas vyksta pilnu tempu. Daug darbų vykdome švietimo sektoriuje, ypač daug galimybių yra nuotolinio mokymo procese. Noriu padrąsinti visus, kas dirba savivaldoje, neužmiršti, kad nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija reguliuoja daug ką švietime, bet vis dėlto savivaldybės yra atsakingos už vadovų skyrimą, už tai, kaip švietimo įstaigos dirba, gali turėti nemažą įtaką tam, kaip pats švietimo procesas vyksta kiekvienoje mokykloje, todėl kviečiu naudotis mūsų įdirbiu ir kitas savivaldybes.“
 
Ieva Dirmaitė
 
Paskelbta „Savivaldybių žinios“, 2020 Nr.4
 
 

19-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Vaikų vasara muziejuje








Su Lietuvos vardu lūpose...

Su Lietuvos vardu lūpose...

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas...

Reklama