NAUJIENOS

Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjų pajėgos kuria spektaklį „Elektra“

Kategorija:

Miestas:
Repeticijų salėje vyksta judesio trenažai ir pjesės skaitymai – taip savo kūrybinę kelionę pradeda šiuolaikinis pastatymas „Elektra“ pagal Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstus. Trylikos aktorių kolektyvą į premjerą veda vienas įdomiausių ir perspektyviausių Slovėnijos teatro režisierių Jaša Koceli, kuriam talkina gausi menininkų komanda iš Slovėnijos. Spektaklio premjera – 2020 m. kovo 25, 26 ir balandžio 4 dienomis Didžiojoje scenoje.
Režisieriaus Jašos Koceli debiutas Lietuvoje
Baigęs teatro režisūros ir sociologijos studijas Liublianos universitete, Jaša Koceli yra sukūręs penkiolika pastatymų gimtinėje. Taip pat savo kūrybinę kelionę tęsia ir užsienyje, – pernai režisavo spektaklį „5boys” pagal Simonos Semenič pjesę Vengrijoje, „Weöres Sándor“ teatre, o dabar visą save atiduoda debiutui Lietuvoje, kurdamas spektaklį Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Vienas paskutiniųjų J. Koceli darbų – W. A. Mozarto opera „Užburtoji fleita“ Slovėnijos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šią vasarą jo spektaklis pagal Euripido pjesę „Trojietės“ atidarė tarptautinį senosios graikų dramaturgijos festivalį Kipre.
Jaša Koceli savo darbų yra pastatęs Slovėnijos nacionaliniame teatre Nova Gorica, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Liublianos miesto ir lėlių teatruose, „Novo Mesto“ teatre ir kituose. Savo spektakliuose Jaša Koceli naudoja įvairias tekstų adaptacijas, jungia skirtingus teksto šaltinius bei rašo pats. Daug dėmesio skiria spektaklio vizualumui, preciziškai šviesai, yra dirbęs šviesų dailininku baleto spektakliuose. Režisūros meno žinias gilino dirbdamas žymių Slovėnijos režisierių – Dušan Jovanović, Janez Pipan, Ivica Buljan ir Tomaž Pandur – asistentu.
Moterų likimo vingiai
Paklaustas, kodėl pastatymui Kaune pasirinko antikinius tekstus, režisierius sakė: „Yra begalės stiprių archetipų senovės graikų tekstuose, kurie žavi, kelia man iššūkius ir reikalauja stiprios interpretacijos. Man Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Ši istorija yra apie laukimą, kuris gali transformuoti žmogų. Elektros laukimas beviltiškas ir kupinas nerealizuotų impulsų, neišnaudoto potencialo. Išsilaisvindama jos energija gali virsti smurtu ir nenuspėjamomis aistromis, ji gali tapti ir didžia keršytoja ar nesustabdoma kovotoja. Ji yra jėga, suvienijanti žmones pokyčiams. Mane traukia stiprių moterų personažai, nes aš tikiu, kad egzistuoja savotiška paralelinė žmonijos istorija, skaitoma iš moterų akių. Tai lyg dialogas tarp mūsų, gyvųjų, ir mūsų protėvių šešėlių.“
Sofoklio ir kitų autorių moterų personažų linijas Jaša Koceli nori papasakoti per feministinę prizmę. Ruošdamasis pastatymui, menininkas analizavo įvairius literatūros šaltinius. Vienas jų – Mary Beard knyga „Moterys ir galia“, kuri yra išleista ir lietuvių kalba. „Joje kalbama apie moterų balsą amžių tėkmėje. Remdamasi „Odisėjo“ mitu, autorė cituoja sceną, kurioje Penelopė laukdama Odisėjo, kalba su vyru, kuris ją nori vesti . Tuomet įeina jos sūnus Telemachas ir sako: „Mama, nustok kalbėti. Aš kalbėsiu už tave!“. Galima teigti, jog jis sako jai: „Užsičiaupk, moterie. Užsičiaupk, mama!“ Knygos autorė paima šį pavyzdį iš teksto, kuris yra vienas seniausių tekstų, ir aprašo visą moterų „užčiaupimo“ istoriją. Mary Beard naudoja labai paprastus ir aiškius pavyzdžius, kaip moterys būdavo tildomos bėgant laikui. Mes žinome, kad senovės Graikijoje moterys neturėjo jokių teisių, jos negalėjo vaidinti, nebuvo įleidžiamos į teatrą, bet, nepaisant to, graikų autoriai sukūrė labai ryškius ir stiprius moterų charakterius. Elektros likimas yra istorinė moterų realybė. Jos lemtis dauginasi kiekvienoje naujoje moterų kartoje. Elektra yra ir paklusni moteris, ir laukianti sesuo, ir pritarianti duktė, ir nekaltoji prieš dievus, ir mylimoji be mylimojo. Mane domina moterų likimas. Šią temą esu analizavęs pastatyme „Trojietės“, o dabar ją savotiškai pratęsiu. Elektra save pozicionuoja kaip vergę, tačiau norėčiau ją traktuoti kaip žmogų, kuris ryžtasi pakeisti savo likimą. Parodyti jos drąsą nutraukiant ryšius su savo duotąja aš, savo šeima ir tapsmą nauja asmenybe“, – pasakojo J. Koceli.
Jungtinė kūrybinė komanda
Spektaklis kuriamas ryškiomis šiuolaikinės estetikos priemonėmis. Kūrybinė komanda – menininkai iš Slovėnijos, su kuriais režisierius paskutiniu metu sėkmingai bendradarbiauja: scenografas Darjan Mihajlovič Cerar, kostiumų dizainerė Branka Pavlič, kompozitorius Miha Petric, choreografė Tajda Podobnik fotografė Mankica Kranjec. Kaune komandą papildo teksto redaktorė Daiva Čepauskaitė.
Spektaklyje vaidmenis kuria skirtingų kartų trupės aktoriai. Elektros vaidmuo patikėtas jaunai aktorei Gretai Šepliakovaitei. Taip pat pastatyme išvysime šiemet prie trupės prisijungusius jaunuosius aktorius: Povilą Jatkevičių Oresto vaidmenyje, Deividą Breivę Pilado vaidmenyje bei Kamilę Lebedytę, Jurgitą Maskoliūnaitę, Saulę Sakalauskaitę, Ievą Stašelytę, Aistę Zabotkaitę, Robertą Sirgedaitę. Kūrybine branda su jaunaisiais aktoriais dalinsis Jūratė Onaitytė (Leda), Daiva Rudokaitė (Klitemnestra), Tomas Erbrėderis (Egistas), Ričardas Vitkaitis (Agamemnonas).


Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija
Donato Stankevičiaus, Mankica Kranjec nuotraukos
 
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Muziejus – geriausia vieta mokytis







Jonui Svilainiui – 100

Jonui Svilainiui – 100

Vasario 8 dieną Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Dieduko, Žaibo ir Audros būrių partizaną, buvusį politinį kalinį ir aktyvų politinių kalinių sukilimo 1953 m. Vorkutos lageryje dalyvį Joną Svilainį (Liūtą)...

Reklama