NAUJIENOS
Kaip nuversti valdžią

Mindaugas Kvietkauskas: tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas kuria vertę ir stiprina valstybės prestižą

Kategorija:

Miestas:

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas antradienį Seime skaitė pranešimą apie tarptautinę Lietuvos kultūros sklaidą.

Kaip pažymėjo ministras M. Kvietkauskas, viena iš Kultūros ministerijos veiklos sričių – Lietuvos kultūros sklaida pasaulyje ir tarptautinis bendradarbiavimas. 2018 metų pabaigoje buvo patvirtinta ir šiemet įsigaliojanti Kultūros tarptautiškumo politikos koncepcija – svarbus teisės aktas, apibrėžiantis kultūros tarptautiškumo kuriamas vertes, kultūros tarptautiškumo politikos tikslą, uždavinius, vertinimo rodiklius, numatomus rezultatus, įgyvendinimo principus ir integruoto koordinavimo modelį.

„Tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas yra vertingas žinių, patirties ir atsinaujinimo šaltinis. Kultūros tarptautiškumo politika padeda plėtoti mūsų kultūros tarptautiškumą, kuris skatina kultūrinės raiškos įvairovę, gerina kūrybinių produktų ir kultūros paslaugų kokybę, stiprina konkurencingumą, prisideda prie atviros ir dinamiškos visuomenės, gebančios veikti nuolat kintančiame pasaulyje, kūrimo“, – sakė ministras.

Kultūros tarptautiškumo politika skirta tobulinti kūrėjų ir kultūros srities specialistų profesinę kompetenciją, skatinti jų mobilumą, sudaryti sąlygas Lietuvos ir užsienio kultūros organizacijų bendradarbiavimui, tarptautiniu mastu pristatyti ir stiprinti kūrėjų, kultūros srities specialistų ir kultūros organizacijų potencialą, užtikrinti integruotą kultūros tarptautiškumo politikos koordinavimą. Kultūros ministro teigimu, galima daryti išvadą, kad tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas prisideda prie socialinės, ekonominės ir užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. 

Tikslines kultūros tarptautiškumo skatinimo priemones, kurios įtraukiamos į kultūros ministro valdymo sričių strateginį veiklos planą, valstybės lėšomis įgyvendina Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros atašė tinklas, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kino centras. Tikslinėmis kultūros tarptautiškumo skatinimo priemonių lėšomis taip pat finansuojamas Lietuvos Respublikos kultūros atašė pareigybių tinklas, jį sudaro 13 pareigybių 12-oje užsienio valstybių. Ministro teigimu, Lietuvos kultūros instituto vaidmuo, įgyvendinant tarptautiškumo politiką, turėtų būti stiprinamas.

Nuo kultūros tarptautiškumo pereidamas prie kitos taip pat labai svarbios srities – kultūrinės diplomatijos, ministras M. Kvietkauskas teigė, kad ji pasitelkiama kaip įrankis stiprinti valstybės žinomumą užsienyje, formuoti teigiamą įvaizdį, plėtoti diplomatinius santykius.

Kryptingas Lietuvos kaip kūrybingos valstybės pristatymas tarptautiniame kontekste potencialiai palengvina kultūros ir kūrybinių industrijų patekimą į užsienio kultūros ir meno rinkas, teigiamai veikia atvykstamąjį kultūros turizmą, taigi kuria ekonominę pridėtinę vertę. Tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas prisideda ir prie socialinės vertės plėtojimo, šiuolaikiškos, solidarios, pasirengusios dalyvauti nuolat intensyvėjančiame skirtingų kultūrų dialoge visuomenės kūrimo. Kultūros tarptautiškumo kuriamų kultūrinių, socialinių, ekonominių ir diplomatinių verčių pripažinimas sudaro prielaidas pereiti prie kryptingo ir tikslingo integruoto tarpinstitucinio kultūros tarptautiškumo politikos koordinavimo.

Didžiausią poveikį šalies žinomumui, profesionaliosios kultūros ir mano sklaidai, pasak ministro M. Kvietkausko, turi tarptautiniai kultūrinio bendradarbiavimo projektai. Vienas geriausių pavyzdžių – 2018 metų balandžio 10–liepos 15 dienomis Orsė muziejuje Paryžiuje surengta bendra trijų Baltijos šalių paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Tai buvo vienas pagrindinių Baltijos valstybių šimtmečio minėjimo programos akcentų. Parodoje pristatyti 55 dvylikos Lietuvos menininkų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir privačių kolekcijų. Paroda sulaukė trijų Baltijos šalių vadovų, taip pat Prancūzijos Prezidento, gausaus Prancūzijos žiniasklaidos dėmesio. Šią parodą Prancūzijos spauda įvardijo kaip aukščiausio lygio kultūrinės diplomatijos projektą. Jis aktualizavo Baltijos regioną, jo savitumą Europos simbolizmo žemėlapyje. Paroda sulaukė beveik 240 tūkst. lankytojų. Kultūros ministerija skyrė 105,614 eurų finansavimą.

Ministras pažymėjo, kad vienas reikšmingiausių tarptautinės kultūros sklaidos rezultatų – Lietuvos menininkų pelnomi aukščiausi apdovanojimai. Jie kuria didelę pridėtinę vertę ne tik kultūros sektoriui, bet ir visai valstybei, garsina jos vardą. Tokio lygio pasiekimai, kaip Asmik Grigorian pelnytas geriausios pasaulio operos solistės titulas, daro didžiulę įtaką valstybės įvaizdžiui.  Šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje pagrindinis 58-osios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės apdovanojimas – „Auksinis liūtas“ – skirtas lietuvių menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei už operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“. Tai svarbiausias vizualiųjų menų srities apdovanojimas. Lietuvos kultūros taryba operos-performanso „Saulė ir jūra“ sukūrimui ir sklaidai 2017–2019 metais skyrė 218 tūkst. eurų iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Taip pat planuojama papildoma suma paviljono veiklai užtikrinti iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės pabaigos. 

Didelį poveikį ne tik Lietuvos kultūros, bet ir Lietuvos kaip šalies matomumui turi Lietuvos kultūros instituto organizuojami Lietuvos kultūros sezonai, Lietuvos – šalies viešnios pristatymų sektorinėse mugėse koordinavimas. Per Lietuvos kultūros sezonus pristatomas šiuolaikinio meno spektras, plėtojama tvari partnerystė su įvairiomis užsienio kultūros ir meno institucijomis. 2015 m. Lietuvos kultūros institutas Lietuvą pristatė Krokuvoje, 2016-aisiais surengti pavasario ir rudens sezonai Ukrainoje, 2017-aisiais ypatingos viešnios teisėmis Lietuva dalyvavo tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, 2018 m. įgyvendinti du dideli tarptautiniai renginiai: Baltijos šalių „Market Focus“ programa Londono knygų mugėje ir Lietuvos menų festivalis „Flux“ Romoje. 2019 m. Lietuvos kultūros sezonas įgyvendinamas, Izraelyje, Tel Avive. 2020 m. ketinama surengti Lietuvos kultūros savaitę Šanchajaus tarptautiniame menų festivalyje. Planuojama pristatyti mūsų operą, šiuolaikinį šokį, parengti  muzikos, edukacines programas, taip pat surengti parodą.

Kaip vieną iš gerosios praktikos pavyzdžių kultūros ministras paminėjo nuo 2015 m. rengtą ir pernai sėkmingai įgyvendintą Lietuvos literatūros ir leidybos kartu su Latvija bei Estija pristatymą Londono knygų mugėje. Didžiojoje Britanijoje išleista 19 naujų Lietuvos autorių knygų anglų kalba, įgyvendinta bendradarbiavimo su Britų taryba programa, tarptautinis iliustruotojų mainų projektas. Visa tai atkreipė pagrindinių Jungtinės Karalystės žiniasklaidos priemonių dėmesį. Lietuva buvo nominuota penkiose Londono knygų mugės apdovanojimų kategorijose, o nugalėjo vienoje jų – Vaikų ir jaunimo literatūros leidėjų kategorijoje – leidykla „Alma litera“. 2016–2018 m. Kultūros ministerija bendriems Lietuvos ir Jungtinės Karalystės projektams skyrė apie 500 tūkst. eurų. Ministras taip pat išskyrė Lietuvos autorių ir leidėjų sėkmę Leipcigo knygų mugėje.

Kultūros ministro M. Kvietkausko teigimu, aptarti pavyzdžiai rodo, kad sėkminga Lietuvos kultūros tarptautinė sklaida yra profesionalų įdirbio, nuoseklaus planavimo ir finansavimo rezultatas. Valstybės investicijų į kultūrą grąža atsiveria iš ilgalaikės perspektyvos, menininkams investicijos į kultūrą atveria kelius į pasaulinę meno rinką, padeda mūsų valstybei įtvirtinti jos vardo žinomumą ir prestižą, o be kultūrinės diplomatijos šiandien neįsivaizduojama šalies tarptautinė politika.

Seimo kanceliarijos (Dž. G. Barysaitės) nuotr.

Kultūros ministerijos inf.


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama