NAUJIENOS

Mano viešnia – rainoji zylutė

Kategorija:

Miestas:
Sakysite, rainų zylučių nebūna? Būna. Dar ir kaip būna. Jau kelinti metai prie namų auganti alyva tampa zylučių ir žvirbliukų valgykla. Nuo rudens parusvintų iki pavasariui plačia šypsena besišypsančių pumpurų joje ciksi zylutės ir čirškauja žvirbliukai. Kartais į jų kompaniją bando įsitraukti genys ar kėkštas, bet mažieji mano bičiuliai su jais nėra linkę bendrauti – pasitraukia į artimiausias obelis ir kantriai laukia, kol svečiai pasisotins.

O šią žiemą įjunko rainoji zyliukė. Pirmą kartą ją pastebėjau sausio viduryje. Ji visais įmanomais būdais bandė pačiupti ant plonų šakelių parištus šviežius lašinukus. Sunkiai, labai sunkiai jai sekėsi. Kad ir nedidukė rainiukė, bet plonos šakelės jos vis tiek neatlaiko, linksta, o nuo jų ant žemės krenta ir viešnia.

Po šios viešnagės supratau: šiai zyliukei lašinukus reikia pririšti prie tvirtesnių šakelių.  Rainoji zylutė tai atsirasdavo ir stengdamasi atkąsti kuo didesnį kąsnį, keliolika minučių vaišindavosi. Kartais jai pavydavo perkąsti virvutę, kuria būdavo parišti lašinukai, ir ji su grobiu staiga nerdavo nuo alyvos ir dingdavo sode.

Atsirado ji ir šiandien. Iš pradžių bandė pasisotinti toliau nuo lango kybančiais lašinukais, bet, matyt, žvitruolės zylės ne ką ten jai ir buvo palikusios, nes rainiukė atsidūrė visai arti lango. Gaila, kad jai nelabai patiko fotosesija. Pajutusi, kad kažkas kitoje lango pusėje vyksta, rainoji zyliukė pakėlė nuo grobio akytes, atidžiai pasižiūrėjo ir nusiritusi nuo alyvos šakos dingo sodo gilumoje.
 
Karolina Baltmiškė
 

20-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Varškės spurgos – ,,ežiukai“

Kepenėlės su obuoliais ir paprika

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama