NAUJIENOS

Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai tęsiasi

Kategorija:

Miestas:
Ignalinoje įvyko antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje
bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra:
genezė, raida ir paradigminiai lūžiai" (1 d.).  Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai
parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria lietuvių tarmėtyros pradžią –
etnografiškąsias jos ištakas, pirmuosius mokslo darbus, tarmių skyrimą ir kaitą, tiria kalbos
norminimo scenarijus senosiose gramatikose.
Knygą pristatė pati autorė, ignaliniečiams dovanojusi labai populiariai ir įdomiai pateiktą
pasakojimą-mokslinę paskaitą. Ji komentavo surastus  iki šiol netyrinėtus  dokumentus, nuotraukas
bei pateikė naują senųjų faktų interpretaciją. Mokslininkė aprašė ne tik garsių, bet ir labai mažai
žinomų  lietuvių tarmių tyrėjų veiklą, išryškino istorinę ir išliekamąją jų darbų vertę. Parodė
senosios rašytinės kalbos pavyzdžių, kurie nebuvo itin taisyklingi ir dažnai piktindavo didįjį kalbos

normintoją, lietuvių kalbos gramatikų ir vadovėlių autorių  Joną Jablonskį. Įdomiai pasakota apie
poetą, kalbininką Antaną Baranauską, jo nuopelnus lietuvių kalbai ir tarmėtyrai. „Visos moralinės
skolos jam dar neatidavėm“,– sakė autorė.
Kaip sakė profesorė, Lietuvių kalbos vietiniai variantai visą laiką kentėjo nuo nelabai tinkamos
geografinės ir geopolitinės padėties, ypač tai pasakytina apie Ignalinos kraštą, kuris patyrė dar ir
stipraus lenkinimo priespaudą. „Man Ignalina pirmiausia siejasi su geležinkelio istorija, garsiąja jo
linija „Sankt-Peterburgas–Varšuva.“. Šitais traukiniais į lietuviškuosius plotus keliaudavo nemažai
garsių mokslininkų. Juk XIX a. buvome Europos kalbotyros tyrinėtojų dėmesio centre...“,– sakė D.
Mikulėnienė. Ji taip pat pasakojo apie garsų kalbininką, lietuvių tarmių tyrėją Eduardą Volterį
(1879-1924), kurio šeima globojo Sankt-Peterburgo universitete besimokiusį būsimą kalbininką
Kazimierą Būgą, taip pat apie Volterių šeimos draugyste su Augustinu Voldemaru ir jų
svečiavimąsi Dysnos kaime, garsaus politiko tėviškėje. Renginio dalyviai netgi turėjo unikalią
galimybę išgirsti A. Voldemaro motinos atliekamos dainos įrašą. Štai, pasirodo, kodėl senuosiuose
lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimų žemėlapiuose yra žymimas Dysnos kaimas.
Renginio pabaigoje teisingai į pateiktus klausimus atsakę dalyviai  galėjo gauti dovanų naująją
knygą, suvenyrų. Profesorei Danguolei Mikulėnienei dėkota už įdomų pristatymą, įteiktos
savivaldybės dovanos. Antrąjį lietuvių kalbos dienų renginį organizavo Valstybinė lietuvių kalbos
komisija, Ignalinos viešoji biblioteka ir savivaldybė.
parengė Lina Kovalevskienė,

20-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Varškės spurgos – ,,ežiukai“

Kepenėlės su obuoliais ir paprika

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama