NAUJIENOS
Kaip nuversti valdžią

Kaip išvengti tamsos smūgio

Kategorija:

Miestas:
Deja, dar daug žmonių gyvenime nepasiekia savo sėkmės krantų, neturi nei džiaugsmo, nei laimės, nei sveikatos. Jiems lieka tenkintis sunkia varguolių dalia, kentėti skurdą ir skausmą. Susitaikę su savo nelemtimi jie neieško net tos nelaimės priežasties. O priežastis paaiškėjo visai atsitiktinai.
 
Žmogus, ilgai kaitinęsis saulėje, nepajuto, kada gavo Saulės smūgį. Jam ėmė svaigti galva, mirgėti akyse, jis prarado judesių koordinaciją, ėmė net kliedėti. Toje būsenoje vargšas nesuvokė nei ką darąs, nei ką reikėtų daryti. Gerai, kad laiku atsirado protingas draugas. Jis kuo skubiau paguldė nelaimingąjį pavėsyje, dėjo ant jo šaltus kompresus, davė gerti vandens ir nelaimingasis palengva atsigavo.
Dėkingas už savo išgelbėjimą žmogus daug kartų iš naujo ir iš naujo permąstydamas tą patirtą nelemtą įvykį, kuris galėjo baigtis ir tragiškai, netikėtai suprato kitų žmonių daugybės nelaimių, nesėkmių priežastį. Jie akivaizdžiai buvo patyrę Tamsos smūgį, kurio buvimą dabar jis atrado.
Tamsa nepastebimai ir klastūniškai prisėlina prie žmogaus ne tik iš rudeniškos tamsumos, bet ir iš praeities, dabarties, iš baimės dėl ateities. Ji beldžiasi iš minčių apie savo paties viso gyvenimo tamsybes, iš pamirštos širdies. Tamsa apsupa žmogų iš visų pusių, smelkiasi į visas kūno ląsteles, lediniu šalčiu paliečia mintis ir jausmus.
Kaip ir Saulės smūgį lemia ne pati šviesa, o jos nešama šiluma, taip ir Tamsos smūgį sukelia ne juoda tamsa, o joje slypintis šaltis. Tamsos smūgis yra žymiai pavojingesnis už Saulės jau vien dėl to, kad apie Saulės smūgio pavojingumą nuo pat mažens aiškina tėvai, mokytojai, gydytojai, o apie Tamsos smūgį, kaip jo išvengti, kaip kiti gali padėti jį patyrusiam, niekas net neužsimena. Ir kaip jie prakalbės, jei žmonės tarsi užsimerkę, o gal apakę nuo Saulės smūgio nenori matyti akivaizdžių Tamsos smūgio pasekmių.
 
Kas kitas gali būti kaltas, jei ir galvoje, ir sieloje tamsuma? Kas kitas gali būti kaltas dėl atšalusių santykių su kitais, su artimaisiais, net su pačiu savimi?
Nekoordinuotos mintys klaidžioja, išklysta iš gyvenimo kelio, nuveda į tamsias pakeles, į nepraeinamus brūzgynus. Sušalusi siela nebedžiugina jausmų, nebekuria svajonių, nebelaimina tuo, kad esi, kad gyveni. Visa tai įvyksta dėl patirto Tamsos smūgio, dėl ilgo būvimo dvasinėje, emocinėje tamsoje.
– Man bloga, – dažniausiai tepasako žmogus, patyręs Saulės smūgį, ir žmonės susipranta, kaip jam padėti. Lygiai taip pat „man bloga" sudejuoja patyrusio Tamsos smūgį, sušalusio tamsoje siela. Bet niekas neskuba jam į pagalbą. Tarsi ir jokių išmintinguose vadovėliuose aprašytų ligų simptomų nėra. Todėl negelbsti nei somatinių ligų profesoriai, nei žilagalviai psichiatrai. O jei pastarieji pasiūlo kokių madingų antidepresantų, tai, šiuo atveju, jie vargšui naudingi tik tiek, kiek raganos iš vaikystės pasakų pasiūlymas Jonukui lįsti į karštą krosnį.
Niekas dėl to nekaltas. Nieko kaltinti ir nereikia. Juk Tamsos smūgis iki šiol buvo dar neatrastas. Niekas ir negalėjo padėti nuo jo kenčiančiam. Tik dabar jį atradus, jau galime padėti ir patys sau, ir kitiems jį patyrusiems.

 
Kaip gavusį Saulės smūgį reikia kuo skubiau atvėsinti, taip ir išgyvenusį Tamsos smūgį žmogų reikia kaip galima greičiau atšildyti. Perkaitusį saulėje vedame į pavėsį, o sušalusį nuo Tamsos reikia kuo skubiau išvesti į Gyvenimo šviesą.
Savo žvilgsniu reikia atšildyti jo akis, kad jos imtų regėti saulėtąją gyvenimo pusę, kuri, kaip nebūtų keista, yra nors ir ryškesnė už tamsiąją, dažnam būna sunkiai pastebima.
Sušalusius jausmus galima atšildyti tik savo šiltais jausmais. O pats geriausias vaistas – karšta meilė, viso Gyvenimo meilė. Meilė, kuri randa atgarsį kito sieloje, ją iškart sušildo, sustiprina, atgaivina, pakelia žmogų naujam gyvenimui.
 
Sužvarbusios nuo tamsos šalčio rankas galima atšildyti paimant jo rankas į savąsias, priglaudžiant jas prie savo veido, prie savo širdies. Prisilietimai prie kito žmogaus – tarsi malkų įmetimas į laužą, kurio šiluma greitai pasklinda visu kūnu.
„Kaip gera, kai Tau šalta, o Tu turi malkų" – taip apibūdina savo palaimos jausmą, vienas žymus klasikas. Tomis skleidžiančiomis šilumą malkomis gali būti mūsų norai padėti, visa mūsų geranoriškai atiduodama širdies šiluma.
 
Tokiu atveju jei nėra šalia tokio, kuris galėtų pajausti ir atjausti kito dvasinį skausmą, suprasti jį užplūdusį dvasinį šaltį, tai pats sušalėlis galėtų prisiglausti prie bet kurio šviesios sielos žmogaus ir sušilti nuo jo dvasinės šilumos.
 
Gauti, imtis iš kito žmogaus dvasinę energiją nėra joks vampyrizmas ar svetimo gero pasisavinimas. Atvirkščiai, siela, galėdama sušildyti kitą sielą, džiaugiasi tuo, jaučiasi apdovanota žmogiškojo prasmingumo dovanomis.
 
Kelių, kaip išvengti Tamsos smūgio, kaip gelbėtis jį patyrusiems yra daug. Tačiau yra ir vienas, gana tamsus akligatvis – tai nežinojimas, nenoras nieko žinoti apie tamsos galią.
Nebijantiems tamsos, nesugeriantiems jos šalčio, pati tamsa yra lyg gyvenimo draugė, nuolatinė gyvenimo palydovė. Juk kaip saulėje miela sušilti, taip tamsoje gera atsipalaiduoti, svajoti, miegoti, atgauti būsimai dienai reikalingų jėgų. Tik tamsoje galima išvysti žvaigždes ir per didžiausius tolius įveikiančias tamsą. Tamsa tampa ypač žavi, kai ji sveikinasi su aušra.
 
O dvasinį tamsos šaltį, minčių, jausmų tamsumas įveikti padeda viskas, kas pozityvu, kas veikia energetiškai. Bendraukite tik su pozityviai nusiteikusiais žmonėmis, visur ir visada ieškokite tai, kas jus šildo, šviesina, švieskite patys. Tomis energetinėmis temomis aš jau eilę metų vedu seminarus, apie tai dalinuosi su visais bendraminčiais mūsų internetinėje svetainėje www.tryszvaigzdutės.lt, facebook‘e. Miela, kad dabar jau galiu apie tai dalintis ir su nuolatiniais „Mano krašto“ skaitytojais.
Sėkmės ir energijos!

Jeronimas Laucius,
rašytojas, lektorius, leidyklos „Trys žvaigždutės“ (www.tryszvaigzdutės.lt) vadovas

 
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Reklama