NAUJIENOS

Ką veikti Kaišiadorių rajone? Budelių piliakalnis

Kategorija:

Miestas:
Viešint Kaišiadorių rajone, ar persikėlus į jį Padalių keltu, tiesiog būtina aplankyti netoliese esantį piliakalnį. Budelių piliakalnis yra vienas vizualiausių Kaišiadorių rajone su gražiu nuo jo atsiveriančiu vaizdu į Nerį, jos vingį, apylinkes. Žmonės pasakodavo, kad seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, kad jame paslėptas užburtas lobis. Gal todėl piliakalnis dar vadinamas Skarbu. Piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakaruose teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos pylimas, rytinėje pusėje supilti trys pylimai. Šoninių šlaitų aukštis ¬- iki 25¬-26 m. Piliakalnio vakarų papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako. Piliakalnis datuojamas I tūkst. ¬- II tūkst. pradžia.

 Piliakalnis vadinamas Skarbu, Skarbo kalnu, Skarbokalniu. Vieni pasakoja, kad jį kepurėmis supylę prancūzai, kiti sako, jog švedai.  Žmonės  pasakodavo, kad seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, kad jame paslėptas užburtas lobis. Greičiausiai, todėl piliakalnis ir imtas vadinti Skarbu (skarb lenkiškai reiškia lobį). Žinomas pasakojimas, kaip Žaslių klebonas bandė paimti užburtą lobį. Klebonui prisisapnavo, kad galėsiąs pasiimti lobį, kai atlaikys piliakalnyje mišias. Jis taip ir padarė. Baigiant mišias, „skarbas“ jau pradėjęs kilti į paviršių, tereikėjo užgesinti žvakes. Tačiau klebonas buvo pamiršęs paimti įrankį, su kuriuo žvakės gesinamos, todėl zakristijonas jas užpūtęs. Tada kažkas sudundėjo, sugriaudėjo ir brangenybės nugrimzdo į gelmes. Kunigas bandęs dar kartą laikyti mišias, bet turtai jau nebeiškilę.  

Pasakojama, kad statant trianguliacijos bokštelį pylime rasta plytgalių, molinis puodas. Kalbama, kad piliakalnyje buvo randama senovinių pinigų.  Dar pasakojama, kad viduramžiais šioje vietoje stovėjusi pilis, kurią nuolatos puldavę kryžiuočiai. Paskutiniojo puolimo metu, norėdami pilyje paslėptų brangenybių, kryžiuočiai išžudė visus lietuvius, kol liko tik trys gynėjai – Nargė, jos sužadėtinis Dangis ir jos brolis Baumis. Kryžiuočiai kankino ir nužudė abu vyrus, bet jie neišdavė turtų, o paskutinioji likusi Nargė išprašė kryžiuočių komtūro duoti durtuvą, sakydama, kad juo parodys kur besą lobiai, tačiau pati sau smogė į krūtinę ir sukniubo ant savo brolio ir mylimojo lavonų. Kryžiuočiai taip ir liko nesužinoję, kur slepiami pilies lobiai, nors joje jau nebeliko nė vieno gynėjo. Nuo to laiko piliakalnis vadinamas Skarbo kalnu arba Budelių piliakalniu (pabrėžiant kryžiuočių nuožmią kovą prieš lietuvius). 1921 m. buvo atlikti žvalgymai, kuriuos vykdė Petras Tarasenka. 1971 m. piliakalnį žvalgė Adolfas Tautavičius.

Ekspedicijos metu į vakarus nuo piliakalnio buvo pastebėtas kultūrinis sluoksnis, gyvenvietės teritorijoje rasta lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi šukių. 1999 m. ir 2008 m. vyko žvalgomieji tyrinėjimai. Yra nuomonių, kad piliakalnis buvo apgyvendintas greičiausiai dar I tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje vienos rytiniams baltams priklausiusios šeimyninės bendruomenės, kuri jau laikotarpyje po Kristaus įsirengė čia medinę pilaitę. Tą pilaitę nuolat vis labiau tvirtino. Gyventa čia buvo iki I tūkstantmečio po Kristaus pabaigos – antrojo tūkstantmečio pradžios. Radiniai: molinio verpstuko dalis, lipdytos keramikos šukės grublėtu paviršiumi iš piliakalnio papėdėje esančios senovės gyvenvietės datuojamos III–V a., piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai yra būdingi kovų su kryžiuočiais laikotarpiui.  

Neatmestina (Vykintas Vaitkevičius knyga „Neris, 2007 m. ekspedicija“), kad retas ir neįprastas piliakalnio pavadinimas Skarbas, kuris šiandien sutampa su lenkų skarb „turtas, lobis“, slepia Parbaus – XIII a. kunigaikščio iš Neries žemės – vardą (Parbusse de Nere – Gudavičius 1998, 165).

Nuo aukšto ir vaizdingo piliakalnio pylimo tolumoje matyti Kernavė (Avižonis 1927, 19–20).  Parnužis ( vok. Parbusse de Nere) arba Parnus, Parbus, dar žinomas kaip Parbus iš Neries – kunigaikštis, ištikimas Mindaugo valdinys. Valdė istorinę Neries žemę. Parnužis – pirmasis žinomas aukšto rango Lietuvos diplomatas. Jis vadovavo Mindaugo delegacijai, atvykusiai pas popiežių Inocentą IV 1251 m. tartis dėl Lietuvos valdovo krikšto.  Įvairių archeologijos paminklų šiose apylinkėse turime ne vieną.

Galime prisiminti netoliese esantį Laukagalio akmenį, Mončiūnų piliakalnį, Guronyse esančius alkakalnius. Todėl galima manyti, kad I tūkstantmetyje po Kristaus šiose vietovėse formavosi baltų genčių centrai, kurie istorinių procesų eigoje galėjo susijungti į stambesnį vienetą, įėjusį į susikūrusios XIII a. Lietuvos valstybės sudėtį. Istorikas Konstantinas Avižonis Skarbo kalną laikė vienu svarbiausių ir stipriausių Kernavės gynimo punktų.  

XIX a. Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne apie piliakalnį rašoma: „Peizažas nuo kalno kerintis: papėdėje didelės tarpumiškės, perskirtos sraunių upokšnių, čia pat daubomis tekančių tiesiog į Viliją, kairėje ir dešinėje, kiek tik akis aprėpia, miškai, kalnai, slėniai, miesteliais, dvareliais ir sodžiais nusėti, tarp jų dangiška juosta nuostabiais vingiais Vilija teka; gal čia ir buvo deivės Mildos altorius, tai rodo pati puiki vieta. Vis dėlto pavadinimas kitoks: žmonės tą kalną Skarbu vadina, tvirtindami, kad tame kalne yra paslėptas lobis“.

Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
Viktorija Kanapinskaitė ir Aurelijus Balčiūnas
 

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Velykinės užduotys šeimoms apie gamtą








Reklama