NAUJIENOS

Genovaitė Liepinia: išsikovojau teisę chemijos diplominio darbo santrauką rašyti esperanto


Miestas:
Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato diplomo programos chemijos mokytoja Genovaitė Liepinia savo mokiniams retai atskleidžia, jog anglų kalba, kuria moko chemijos, jai – penktoji. Šalia gimtosios lietuvių, Genutė laisvai bendrauja latvių, rusų ir esperanto kalbomis.

 Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?
 
Vilniaus universitete studijavau chemiją, kai susidūriau su esperanto kalba. Iš mokslo draugo buvau girdėjusi apie tarptautinės kalbos idėją. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, kaip dabar prisimenu, vos įžengusi pamačiau skelbimą, jog už keliolikos minučių Profsąjungų rūmuose tarptautinės esperanto kalbos kursų pradžia. Suspėjau nueiti. Likau. Kursų mokytojas buvo žymus Lietuvos esperantininkas, išleidęs šios kalbos vadovėlį, Antanas Mekys. Kalba, paremta matematiniais principais, buvo patraukli mokytis.
 
Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Po dviejų mėnesių intensyvių kursų išvykau į pirmąjį esperantišką renginį – valčių žygį Boatado Palūšėje. Kiekvienos valties ekipažas buvo iš skirtingų tautybių žmonių, dabar sakytume, tarptautinis. Leidžiama bendravimo kalba – tik esperanto. Vasarą – pirmas skrydis lėktuvu, į jaunimo stovyklą Taškente, Uzbekistane. Ten sutikau žmonių, su kuriais ryšys sieja iki šiol.

Dar po metų jau pati vedžiau esperanto kalbos kursus. Vilniuje įkūrėme VU studentų esperanto klubą, jo garbės nariu tapo legendinis keliautojas Antanas Poška.

Aktyviausi Vilniaus esperantininkai tuo metu susitikdavome jaunimo klube Juneco (Jaunystė). Laikėmės griežtos taisyklės – ten būdami bendravome tik esperanto kalba. Jeigu ko nežinau, paklausi, tačiau šia kalba. Mokėmės vieni iš kitų. Netgi ekskursijas Vilniaus centre vedėme, savo klubo nariams, atvykstantiems svečiams. Gatvėje, kavinėje atvirai vaidinome užsieniečius – tai buvo ir pasipriešinimo tuometei santvarkai forma. Per trumpą laiką dauguma išmokome taisyklingos esperanto kalbos. 2005 metais Pasauliniame esperantininkų kongrese Vilniuje sutikti anų laikų pažįstami laisvai bendravo esperantiškai, nors dalis tikino, jog dvidešimt metų šios kalbos nevartojo...

Baigdama VU, labai norėjau, jog esperanto kalba būtų įrašyta į mano diplomą. Lietuvoje tuo metu nebuvo profesoriaus, turinčio teisę priimti universiteto lygio esperanto kalbos egzaminą. Kreipiausi į Tartu universiteto Estijoje profesorių poliglotą Paul Ariste. Studijavau savarankiškai užsienyje išleistus kalbos vadovėlius, tarp jų Plena Gramatiko de Esperanto (pilna esperanto kalbos gramatika). Egzaminą išlaikiau. Įdomu tai, jog tartis dėl egzamino profesorius pasiūlė... latviškai. Tuo metu aš jau mokiausi ir šios kalbos. Gavusi svarbų įrašą, išsikovojau teisę chemijos diplominio darbo santrauką rašyti kita kalba, negu tuo metu buvo priimta, esperanto. Vėliau šis įrašas leido dėstyti esperanto kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką mokyklose.

Esperanto kalba man atvėrė langą į pasaulį. Kaip Sovietų Sąjungos delegacijos narė dar VU studentė pirmą sykį išvykau į užsienį – jaunimo esperantininkų kongresą Debrecene, Vengrijoje. Kartu keliavo ir dabartinis Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas. Kiekvienoje išvykoje – nauji sutikti žmonės, svarbūs įvykiai, smulkmenos, išliekančios atmintyje daugybę metų.

Kitas aktyvesnis esperantiškos veiklos laikotarpis – paaugus vaikams. Dukrai studijuojant Šveicarijoje, išsiruošiau jos aplankyti. Kirbėjo mintis susirasti esperanto kalbą mokančių žmonių. Ir suradau! Kitoje Šveicarijos pusėje, šalia Ženevos ežero, kelioms dienoms mus priėmė mokytojų šeima, į susitikimą sukvietusi esperanto kalbą mokančius miestelio gyventojus, per dvidešimt. Turėjau mėgėjiškų filmukų apie Lietuvą, apie mokyklas, lietuvišką kaimą. Jiems buvo įdomu, kaip sakė, pirmą kartą sutikti sovietų režimą išgyvenusius žmones. Bendravimas vyko betarpiškai, tarsi kalbėtume gimtąja kalba. Net mano dukra prisiminė vaikystėje išmoktus žodžius, vertėjavo savo broliui, tuomet KTU studentui, atvykusiam kartu su manim.

Su mokyklų mokiniais pabuvota esperantiškuose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje. Tuomet prasidėjo mokyklų bendradarbiavimo tarptautinių projektų era. Pirmuosius Comenius projektus rašiau esperanto kalba, tačiau Europos Komisijos sprendimu tekdavo juos versti į anglų kalbą. Kartais šie dalykai suderinami. Su Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos mokiniais lankantis Portugalijoje, sostinėje Lisabonoje visą savaitgalį mus lydėjo du vietiniai esperantiškai kalbantys vyrai – istorijos mokytojas Luis ir juodaodis inžinierius Joseval Santos. Abu jie lankęsi Lietuvoje. Vertėjavau mūsų mokiniams. Buvo įspūdinga.

Anglų kalba rengiamuose tarptautiniuose projektuose Joniškio rajono Gataučių Marcės Katiliūtės mokyklos projektas buvo įvertintas 100 balų iš 100, ir man kaip projekto vadovei buvo pasiūlyta dalyvauti tarptautinių projektų sklaidos seminare Briuselyje. Kelionėje susipažinau su Latvijos Nacionalinės Agentūros ir mokyklų atstovais – latvių kalba ir čia buvo reikšminga. Po seminaro, asmeninė ekskursija Briuselyje esperanto kalba į miesto istorines vietas, į Europos Parlamentą ten dirbusio portugalo Paulo Branco ir jo žmonos Diemantės Aničienės iniciatyva.

Dabar Lietuvos esperantininkų veikloje dalyvauju rečiau, protarpiais. Patinka vertėjauti, supažindinti užsieniečius su Lietuvos gyvenimu.
 
Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?
 
Kartais klausausi dainų, tarsi jaunystės prisiminimų. Man labai mielos dar Debreceno kongrese išgirstos Vladimiro Sorokos kūrybos dainos. Žodžiai reikšmingi ir dabar:
Post multaj jaroj renkontiĝos ni, kiam ĉi tempo estos histori‘.
Lietuviškai būtų:
Po daugel metų susitiksim mes, kai dabartis jau taps praeitimi.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/profesoriui-aloyzui-gudaviciui-%E2%80%93-80
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aloyzas-gudavicius-esperanto-jau-irode-savo-tinkamuma-buti-pagalbine-tarptautinio-bendravimo-kalba

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-silas-esperanto-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimas-suopis-kalba-reikia-itraukti-i-savo-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/paulina-danute-vidrinskiene-taip-iklimpau-i-esperanto-kalba-kad-ji-tapo-svarbia-mano-gyvenimo-dalimi

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-vaitkevicius-po-zaliaja-esperanto-veliava-pasaulis-kada-nors-bus-laimingas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-stasiunaite-esperanto-yra-daugiau-negu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-medeiso-turejau-tiksla-%E2%80%93-keliauti-ir-tai-man-pavyko
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-strojeva-su-esperanto-uz-taika-ir-draugyste
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-straleckiene-esu-tikra-kad-ateis-toks-laikas-kai-visas-pasaulis-tures-viena-bendra-kalba

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/julija-grigenaite-esperanto-kalba-i-mano-gyvenima-inese-daug-spalvu

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimundas-abromas-esperanto-virusas-pagavo-mane-visam-gyvenimui

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romualdas-rutkauskas-esperanto-buvo-viena-graziu-galimybiu-man-reikstis-kaip-kurejui-ir-kulturos-atspindziu-ieskotojui--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-degesys-esperanto-kalba-galbut-tik-viena-stotele-einant-link-tarptautines-kalbos-sukurimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vale-pisaraviciene-mokytis-esperanto-kalbos-paskatino-netiketa-pazintis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alfredas--maruska-diena-nuo-kurios-gyvenimas-pradejo-teketi-kitu-ritmu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilmantas-jakstas-esperanto-atvere-galimybes-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ramunas-narbutas-man-esperanto-kalba-toliau-lieka-kaip-galimybe-bendrauti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-petraityte-lingvon-kiel-%C4%9Dardenon-oni-ne-povas-lasi-kreski-sen-prizorge--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-gvildys-gyvenk-progresuok-bet-mokytis-nenustok
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/raimonda-gzimaile-nors-esperanto-salies--nera-zemelapyje-bet-ji-yra--visur

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mokydamasi-esperanto-kalbos-supratau-%E2%80%93-esu-gabi-kalboms-tereikia-tinkamai-mokytis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-paco-kaj-amikeco
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-man-gyvenimo-dovana-kuria-gavau-nemokamai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-kuri-neisskiria-kurios-nors-vienos-tautos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenio-okazas-per-si-mem-la-taskoj-mem-ne-plenumi%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-tarsi-issigelbejimo-ratas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-pomegis-teikiantis-daug-geru-emociju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-


 

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama