NAUJIENOS

Dovydas Kaminskas: rajono prioritetai – darbo rinka, švietimas, laisvalaikis

Kategorija:

Miestas:
Su jauniausiu Lietuvoje Tauragės rajono meru Dovydu Kaminsku kalbamės apie rajono švietimo pokyčius, pirmuosius iššūkius, užsienyje įgytą patirtį ir globalios Tauragės projekto svarbą rajono plėtrai.

Gerbiamas mere, po keliolikos dienų į duris pasibels Rugsėjo 1-oji. Kokia situacija rajono švietimo sistemoje?

Vienas didžiausių iššūkių, laukiančių savivaldybės, yra mokyklų tinklo optimizavimas. Tai reikėjo  padaryti jau prieš kokius trejus metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja, kad mokykloje turi būti ne mažiau kaip 120 mokinių. Tauragės rajone yra penkios mokyklos, kuriose mokinių mažiau. Keturiose iš jų nėra vadovų. Be abejo, teks priimti nelabai populiarius sprendimus. Esu įsitikinęs, kad ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turi būti kuo arčiau vaiko namų, o vyresnieji turi lankyti tas mokyklas, kuriose yra galimybės teikti aukštesnę ugdymo kokybę. Nebegali likti jungtinių klasių.  Turime labai gerą transportą, keliai irgi nėra prasti, atstumai nedideli, tad su mokinių pavėžėjimu rajone nėra problemų. Dabar kai kurių mokyklų išlaikymas kainuoja brangiau negu pavėžėjimas. Tačiau  pirmumą turime teikti ne pinigams, o ugdymo kokybei.
Žinoma, optimizuojant mokyklų tinklą, privalu pasirūpinti ir mokytojais. Galbūt vieni gali įsidarbinti kitose mokyklose, kitiems galbūt galima padėti persikvalifikuoti. Tauragiškiams, kurie nusprendžia mokytis Tauragės kolegijoje, savivaldybė kompensuoja pinigus, sumokėtus už mokymąsi. Kompensuojamos ir persikvalifikavimo išlaidos. Taigi realiai kai kurie pedagogai gali sėkmingai integruotis kitoje darbo rinkoje.
Tačiau prieš priimant sprendimą optimizuoti švietimo įstaigų tinklą, bus diskutuojama su  bendruomenėmis, tėvais ir tik viską išanalizavus ir suderinus bus priimami sprendimai.
Mokinių skaičius penkiolika metų mažėjęs šiemet pagaliau stabilizavosi. Tai optimistiškai nuteikiantis faktas, bet jis nepanaikina tų problemų, kurias šiandien turime. Švietimas yra vienas mūsų savivaldybės prioritetų, nes tai vienas labiausiai žmonėms rūpimų klausimų. Po galimybių integruotis į darbo rinką, jis antru klausimu kelia galimybes vaikui suteikti kokybišką ugdymą. Ir trečias klausimas – kuo jis realiai galės užsiiminėti po darbo. Į tas sritis Tauragės rajono savivaldybė ir orientuojasi.

Praėjusiais metais Tauragės rajono savivaldybė teikė dovanas, kurias galime pavadinti pirmuoju mokinio krepšeliu, visiems pirmokams. Ar tai bus toliau tęsiama?

Ne tik tęsiama, bet ir bus praplėsta. Mokinio pirminiai krepšeliai bus teikiami visiems mokiniams: pradedant priešmokyklinukais ir baigiant abiturientais. Taip pat ir mokytojams. Tas savivaldybės dovanas gaus apie 5 tūkstančiai asmenų.
Savivaldybė ir toliau skatins ir besimokančius dešimtukais, padariusius didžiausią pažangą, taip pat bus skatinamos ir didžiausią pažangą padariusios klasės. Šiam skatinimui savivaldybės biudžete numatyta 30 tūkstančių eurų.
Be abejo, siekiame, kad mūsų mokiniai gautų geriausias neformalaus švietimo paslaugas.  Sukūrėme sistemą, pagal kurią neformalaus švietimo paslaugas gali teikti ir Nevyriausybinės organizacijos. Džiugu, kad  nemažai nevyriausybinių organizacijų į šią veiklą sėkmingai įsitraukia.
Savivaldybė skatina ir sportinį judėjimą. Biudžete yra numatyta 20 tūkst. eurų geriausių rezultatų pelniusiems sportininkams ir jų treneriams apdovanoti.

Esate jaunas žmogus ir, be abejo, kitaip matote rajono plėtrą. Tęsiate ankstesnių tarybų priimto strateginio plano įgyvendinimą ar bandote jį koreguoti?

Strateginis planas kaip tik 2020 metais baigiasi ir mes turėsime rengti naują. Mūsų siekis – strateginius planus parengti pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir darbotvarkę. Taip mes savo strateginį planą priartinsime prie to kelio, kuriuo eina pasaulis, ir įgyvendinsime tuos tikslus, kurie svarbūs pasaulio žmonijai.
Žinoma, kai kuriuos tikslus ir priemones priderinsime prie savo –Tauragės rajono poreikių, nes ne visi jie yra mums aktualūs. Pavyzdžiui, bado mažinimas. Jis mūsų rajonui tikrai nėra aktualus. Tačiau tokie tikslai, kaip skurdo, socialinės nelygybės mažinimas, darnaus miesto ir darbo vietų kūrimas, kokybiškas švietimas su tinkamu švietimo įstaigų tinklu,  Tauragės rajonui yra labai svarbūs. 
Kokius pokyčius matyčiau savivaldybės veikloje? Jau ir per ankstesnę kadenciją savivaldybė stengėsi kiek įmanoma labiau viešinti savo veiklą, būti atvira visuomenei, kalbėtis su rajono gyventojais. Tačiau toje srityje galima dar daugiau padaryti. Tikimės, kad nuo rudens pradės veikti internetinis puslapis atviraTauragė,  kuriame bus skelbiamos laisvos darbo vietos savivaldybėje, savivaldybės ir biudžetinėse įstaigose.  Rajone toje srityje yra daugiau kaip du tūkstančiai darbo vietų. Be abejo, yra kaita, bet neretai žmonėms susidaro įspūdis, kad į jas ateina dirbti kažkaip neaiškiai parinkti žmonės. Atsiradus tam puslapiui, kiekvienas galės pasižiūrėti, kokių darbuotojų kokiai įstaigai reikia ir, jei kuris darbas žmogų sudomins, jis su dokumentais galės kreiptis į konkrečią įstaigą.
Prie to puslapio planuojame prijungti ir viešuosius pirkimus, aukcionus. Mes stengiamės, kad viskas būtų vieša. Kai žmogui pasakai, kad apie viešuosius pirkimus yra paskelbta savivaldybės puslapyje, bet norint pasiekti tą informaciją reikia paspausti dar keturis mygtukus, jam tai nėra patrauklu ir jis paprasčiausiai nebenori tos informacijos ieškoti. Tai savivaldybės bendravimui su gyventojais suteikia tam tikro neigiamo atspalvio. Viešumas lyg ir yra, bet kartu jo lyg ir nėra.
Atskirą puslapį turime ir savivaldybės vykdomiems projektams darbaiTauragėje. Informacija apie visus vykdomus projektus suplaukia vienam specialistui, o jis ją patalpina interneto puslapyje. Tai labai patogu gyventojams, o kartu ir savivaldybei, nes labai akivaizdžiai parodoma, kokią biurokratiją tenka neretai įveikti, norint įgyvendinti vieną ar kitą projektą.
Kitas sumanymas – norime ir Tauragės rajone įgyvendinti dalyvaujamojo biudžeto modelį. Jau šį rudenį planuojame pradėti rinkti pasiūlymus, kad svarstant biudžetą galėtume juos įtraukti ir svarstyti, o kitų metų vasarą jau daryti darbus, kuriuos pasiūlė rajono gyventojai.  Rajone problemų labai daug ir norisi skatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į rajono problemų sprendimą. Žinoma, visų pasiūlymų galbūt nepavyks įgyvendinti, bet savivaldybė ir taryba sužinosime, ko nori rajono gyventojai.
Per tą laiką stengiuosi kiek įmanoma visur dalyvauti, kad kuo geriau išsiaiškinčiau  gyventojų lūkesčius ir galimybes tuos lūkesčius įgyvendinti.

O kokie pokyčiai vidinėje savivaldybės komunikacijoje?

Pakeista dokumentų valdymo sistema ir pakankamai gerai ji veikia. Ir savivaldybės darbuotojai prie jos jau priprato.
Operatyviau ir efektyviau spręsti iškylančius klausimus padeda bendra mano ir savivaldybės administracijos direktoriaus naudojama sistema. Visada žinome vienas kito darbotvarkes ir reikalui esant greitai galime susiderinti operatyvumo reikalaujantiems klausimams.

Danijos spaudoje esate pavadintas Danijos meras Tauragėje, kur ir kaip praverčia užsienyje gyvenant įgyta patirtis?

Gyvenimas užsienyje nereiškia, kad įgyji kažkokių įgūdžių. Tu tiesiog matai, kaip žmonės gyvena. Kad ir ten esantys dviračių takai. Šiuo metu Vilniuje vyksta dviračių metamorfozė, bet tai turėtų persikelti ir į kitus šalies miestus. Ir jei rengiame dviračių taką, jo viduryje neturi stovėti stulpas, kaip galima pamatyti prie dešimt ar anksčiau rengtuose dviračių takuose. Žinoma, tai galima suprasti, nes tada ir tokio dviračių takų poreikio nebuvo, koks yra šiuo metu. Tas pats ir su viešuoju transportu. Gyvendamas užsienyje pamatai, kaip jis veikia, ir supranti, kad žmonės juo naudotųsi, jei tik jis būtų. Dabar ieškome galimybių viešojo transporto plėtrai Tauragės rajone. Nedrąsiai mąstome ir apie tai, kaip jis veiktų, jei gyventojai juo galėtų naudotis nemokamai. Vertinant skaičius, atrodo, kad tai įmanoma, o ar pritars taryba tokiam sprendimui – dar klausimas.
Taigi gyvenimas užsienyje yra svarbus susiformuojant požiūrį.

Tauragė – automobilių miestas, tai ar tauragiškiai noriai persėda ant dviračių?

Tauragės rajono viena strateginė sritis yra aktyvus laisvalaikis, sveikatinimas ir sportas. Taigi vasarą tauragiškiai labai aktyviai važinėja dviračiais.

Tai gal ir meras savo pavyzdžiu paskatinate aktyviam laisvalaikiui?

Galbūt, nes keletą metų pats kultivuoju triatloną.

Buvote vienas Globalios Tauragės pradininkų? Kaip ta idėja rutuliojasi ir gal jau matote šios iniciatyvos konkrečią naudą rajonui?

Globali Tauragė buvo ankstesnio mero Sigito Mičiulio iniciatyva. Aš tik ją ėmiausi realizuoti per konkretų projektą, o tam labai padėjo Lietuvos savivaldybių asociacija, konkrečiai asociacijos darbuotoja Modesta Kairytė.  Neseniai iš vieno Airijoje gyvenančio tauragiškio gavau žinutę, kad jis rugpjūčio mėnesį ketina atvykti į Tauragę, nori susitikti ir galvoja apie grįžimą. Jei jis grįš, manau, bus puikus pavyzdys.

Tačiau žmogui, be kontaktų, kurie užmegzti įgyvendinant projektą, reikalingos ir socialinės garantijos, galimybė dirbti ir uždirbti.

Kaip tik iš Airijos atvykstantis tauragiškis ir nori aptarti šiuos klausimus. Išties mes šia linkme turime dar daug padaryti, kas būtų bent prielaidos emigravusiems pasvarstyti apie sugrįžimą.
Dabar svarstome galimybę įsteigti etatą žmogui, kuris koordinuos Globalios Tauragės projektą.


Kiek užsienyje gyvenančių tauragiškių įsitraukė į Globalios Tauragės projektą?

Yra 15 ambasadorių. Su jais palaikomas ryšys, o duomenų bazėje yra apie 400 žmonių. Tačiau dabar matome problemą – naujas duomenų apsaugos įstatymas trukdo tų žmonių paiešką.

Nors darbas savivaldybėje Jums gan gerai pažįstamas, praėjusią kadenciją dirbote mero patarėju, bet pradėjus dirbti meru, galbūt teko susidurti su iššūkiais,  kurių nesitikėjote ar nemanėte jų esant?

Pirmieji darbo mėnesiai buvo daugiau susiję su komandos, tarybos komitetų, komisijų formavimu ir asmeniniais reikalais, susijusiais su konkrečiais tarybos nariais, gyventojais. Viskas vyko gana sklandžiai. Žinoma, atsiradęs naujas amplua – tarybos posėdžių vedimas šiek tiek neramino, buvo nemažai jaudulio, bet kiek kalbu su kolegomis, atrodo lyg ir viskas neblogai.  Kol kas dar nebuvo sudėtingų klausimų ir neteko priiminėti sudėtingų sprendimų. Beveik visi klausimai buvo susiję su organizaciniais klausimais. Visi sprendimai buvo priimami be kokių nors nesusipratimų. Žinoma, yra pozicija, yra opozicija, bandome derinti ir kol kas randame sutarimą.

Taryboje yra išrinktas ir kandidatas į rajono merus, kurio rezultatas nuo Jūsiškio atsiliko labai nežymiai. Ar tai neatsiliepia priimant tarybos sprendimus?

Ne, dėl to darbas nenukenčia. Kelis kartus buvome susitikę atskirai ir pasikeitėme mintimis, kokią rajono viziją matome, ir konstruktyviai bendradarbiaujame.

Kaip savivaldybėje sekasi suderinti santykius su vyresniosios kartos specialistais?

Vertinu ne amžių, bet profesionalumą. Tik, deja, įstatymai reikalauja, kad sulaukę pensinio amžiaus valstybės tarnautojai turi išeiti į užtarnautą poilsį. Teko ir mums atsisveikinti su dalimi savivaldybės administracijos darbuotojų. Mes jiems galime tik padėkoti už darbą ir skirti savo pagarbą.

Lietuvoje esate jauniausias meras: tai privalumas ar tam tikrais atvejais iššūkis?

Puikiai suprantu, kad rinkėjų pasitikėjimą gavau avansu, bet mano pagrindinis rinkimų šūkis ir buvo „Į priekį!”, tad stengiuosi tą pasitikėjimą užsitarnauti. Ir dirbdamas patarėju, ir meru dar nesu turėjęs tik aštuonias valandas trunkančios darbo dienos. Visada darbui tenka skirti daugiau laiko. Matyt, ir neturėsiu, bent jau neplanuoju. Žinoma, amžių žmonės vertina skirtingai, vieni pasitiki, kiti žiūri su atsarga. Iš kolegų merų sulaukiu tik pagalbą ir palaikymą.


Kalbino Justė Brigė
Interviu paskelbtas „Savivaldybių žinios“ Nr. 14
 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama