NAUJIENOS

Dalia Asanavičiūtė: dažniau ir dažniau pastebime, kad lietuvių vaikai išeivijoje nebekalba lietuviškai

Kategorija:

Miestas:
Kokiomis mintimis gyvena Jungtinės Karalystės (JK) lietuviai? Kaip sekasi išeivijoje saugoti lietuvių kalbą ir kokios paramos sulaukia iš Lietuvos, kalbamės su JK Lietuvių kalbos draugijos pirmininke Dalia Asanavičiūte.

 Gerb. Dalia, prieš kiek metų atsidūrėte Jungtinėje Karalystėje? Kokios buvo pirmosios gyvenimo ten dienos? Kuo dabar užsiimate?

Man sunkiausia pasakoti apie save. Paprasčiau pasakoti apie nuveiktus darbus lietuvių bendruomenės tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir už jos ribų, labui.
 
Esu gimusi ir augusi Vilniuje. Didžiuojuosi sakydama, kad esu antros kartos vilnietė. Taip pat turiu lygiai pusę totoriško kraujo, kadangi mano seneliai iš tėčio pusės yra kilę iš Vytauto laikų į Lietuvą atvažiavusių totorių ir didžiuojuosi savo pavarde, kuri yra totoriškos kilmės. Baigiau VGTU, turiu vadybos magistro laipsnį. Į Jungtinę Karalystę išvykau gyventi prieš aštuonerius metus. Vos tik atvykusi įsitraukiau į lietuvių bendruomenės veiklą ir jau penkerius metus esu Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.
 
Anglija man patiko dar tuomet, kai atvykdavau aplankyti čia įsikūrusių draugų. Man patiko šiltos žiemos ir ne visuomet karštos vasaros. Patiko, kad jau vasario mėnesį pražįsta narcizai ir nereikia žieminių batų. Adaptacija ilgiausiai užsitęsė dukrai, kuriai tuomet buvo dvylika metų. Tačiau ilgainiui visi apsipratome ir atgal nesigręžiojome. Kūrėme savo gyvenimus, sau artimą aplinką, įsiliejome į lietuvių bendruomenės veiklą.
 
Nors bendruomeninė veikla man labai patinka, tačiau dirbu pardavimų ir rinkodaros srityje vadovaujamą darbą. Man pasisekė, nes dirbu pagal savo specialybę.
 
Be mano darbinės veiklos ir visuomeninio darbo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenėje, esu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės plėtros ir tvarumo komisijos narė, dalyvauju Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir LR Seimo komisijos posėdžiuose, taip pat esu tarpžinybinės Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos, veikiančios Lietuvoje, narė.
 
PSL ir LRS komisija renkasi Seime du kartus per metus, kur Pasaulio lietuvių bendruomenės skirti atstovai kartu su Seimo nariais diskutuoja svarbiais užsienio lietuviams klausimais, rašo rezoliucijas įvairioms LR institucijoms.
 
Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos tikslas – sutelkti vyriausybines institucijas, visuomenines organizacijas bendram prevenciniam ir kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu, darbui.
Šių komisijų dėka turime galimybę prisidėti prie žymaus pokyčio, sprendžiant įvairius užsienio lietuviams svarbius klausimus. Tarp jų ir lituanistinio švietimo ir kalbos išsaugojimo klausimus.
 
Kokia yra Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė: kiek narių, kokia bendruomenės veikla?

Lietuvių bendruomenė, plačiąja prasme, yra įvairi ir daugialypė. Ko gero nesiskiria nuo kitose šalyse gyvenančių lietuvių. Jeigu kalbėtumėme apie Lietuvių bendruomenę, kuri įkurta 1947 metais, kaip organizaciją per penkerius metus stipriai paaugome, subrendome, susibūrėme ir susivienijome. Rengiame valstybines šventes, skatindami lietuvius būti pilietiškai aktyvius, rengiame įvairias vakarones, debatus ir diskusijas.

Taip pat keliame svarbias ne tik JK lietuviams, bet ir kitose šalyse gyvenantiems lietuviams temas – pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę, grįžtamosios migracijos ir Lietuvos pasiruošimo priimti grįžtančius lietuvius, vaikų integracijos grįžus, prekybos žmonėmis prevencijos, paramos lituanistiniam švietimui, lietuvių kalbos išsaugojimo ateinančiose kartose ir kitas aktualias temas. Taip pat negalime apeiti ir Brexit klausimo. Visiems mums rūpi, ar keisis sąlygos ir galimybės toliau gyventi ir dirbti JK, kaip tai pakeis mūsų kasdienybę, kaip padarys įtaką emigracijai iš Lietuvos. Šiais panašiais klausimais dažnai kreipiasi lietuviai.

Negaliu nepaminėti ir LR Ambasados Jungtinėje Karalystėje paramos ir pagalbos lietuvių bendruomenei. Sklandžiai bendradarbiaujam informuojant apie laukiančius pasikeitimus. Puikiai kartu dirbame su JK lietuvių jaunimo sąjunga, Londono Sičio lietuvių klubu, Lietuvių komercijos rūmais skatinant pilietiškumo augimą. Ypač pavyko visiems kartu sutelkus pajėgas suburti nemažą balsavusių skaičių Prezidento rinkimuose ir Referendume. Tikimės, kad aktyvumas nenuslūgs ir spalio mėnesį vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose.

Kaip JK sekasi išlaikyti emigravusiųjų iš Lietuvos gimtąją kalbą?

Viena aktualiausių ir skaudžiausių šio laikmečio problemų, apie kurią iki šiol mažai buvo kalbama – spartėjantis jaunimo nutautėjimas išeivijoje. Vis dažniau ir dažniau pastebime, kad lietuvių vaikai išeivijoje nebekalba lietuviškai, o jų seneliai, norėdami susikalbėti su anūkais, priversti mokytis anglų ar kitų kalbų. Neretai galima išgirsti nuomonę, kad tai – tėvų apsisprendimas ir tėvų reikalas. Esą, jeigu tėvai nenori, kad jų vaikai išeivijoje kalbėtų lietuviškai, tai nieko čia ir nepadarysi. Tai tiesa, tėvų vaidmuo yra svarbus. Todėl didžiuojamės tais tėvais, kurie su vaikais šeimoje kalbasi lietuviškai, moko juos nuotoliniu būdu, steigia šeštadienines ar sekmadienines lituanistines mokyklas. Tačiau ne mažiau svarbi ir Lietuvos valstybės pozicija ir indėlis, sudarant galimybes visiems išeivijos vaikams mokytis gimtosios kalbos. 
 
Šiuo metu pasaulyje yra kelios didele dalimi Lietuvos valstybės remiamos formaliojo švietimo lituanistinės mokyklos, kuriose sudarytos geros galimybės kasdien mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių kalba. Tačiau šiose mokyklose mokosi tik itin mažai išeivijos ar etninėse žemėse gyvenančių lietuvių vaikų, vos pora tūkstančių.
Taip pat įvairiose pasaulio šalyse turime daugiau kaip  200 neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklų, kuriose kartą per savaitę lietuvių kalbos mokosi daugiau kaip 7 tūkstančiai vaikų. Tai reiškia, kad tik 5–7 procentai (priklauso nuo valstybės) lietuvių vaikų užsienio šalyse turi galimybę sistemingai, bent kartą per savaitę,  mokytis gimtosios, tėvų ir senelių kalbos. Tai reiškia, kad mes kaip tauta kasmet prarandame tūkstančius jaunų žmonių, nes jų, nebekalbančių lietuviškai, santykis ir ryšys su Lietuva geriausiu atveju yra minimalus. 
 
Kokios priežastys lemia greitą nutautėjimą?

Neturime ignoruoti užsienyje gyvenančių vaikų aplinkos. Laikas mokykloje, su draugais lengvai išstumia lietuvių kalbą iš kasdieninio kalbos vartojimo. Jeigu tėvai daug dirba ir neturi laiko bendrauti su savo atžalomis, tuomet gimtoji kalba traukiasi iš gyvenančių užsienyje kasdienybės. Raginame , kad tėvai kuo daugiau bendrautų su vaikais savo gimtąja kalba. Nes sąmoningi ir patriotiški tėvai supranta šeštadieninių mokyklų svarbą ir apskritai lietuvių kalbos išsaugojimo būtinybę.

Kokios pagalbos sulaukiate iš Lietuvos, ypač Valstybinės lietuvių kalbos komisijos?

Neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklos yra steigiamos privačia vaikų tėvų ar žmonių, pasišventusiai puoselėjančių lietuvybę, iniciatyva, pastangomis ir lėšomis. Nors pavadinime yra žodis „mokykla“, pagal Lietuvos įstatymus jos neturi mokyklos statuso. Jos yra traktuojamos kaip visuomeninės organizacijos, klubai ar būreliai. Todėl ir dėmesys bei parama iš Lietuvos pusės, deja, šioms mokykloms yra minimali ir visiškai nepakankama. Visos pagrindinės mokyklų išlaikymo išlaidos ir rūpesčiai tenka mokyklų steigėjams ir rėmėjams. Mokykloms nėra lengva išsilaikyti,  dalis mokyklų nutraukia savo veiklą,  sunkiai kuriasi naujos.
 
Tačiau ne viskas vien neigiama. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria projektinį finansavimą neformaliojo lituanistinio švietimo mokykloms ir kraštų Švietimo Taryboms stovyklų organizavimui, taip pat įvairių kalbos konkursų organizavimui ir kitokiai veiklai, skatinančiai vaikus gilinti lietuvių kalbos žinias.
Su Valstybine kalbos komisija tik pradėjome bendradarbiavimą. Ruošėmės lietuvių kalbos konkursui. Deja, pasaulinė koronaviruso pandemija pristabdė planų įgyvendinimą.
Kartu su VLKK organizuojame Lietuvių kalbos dienas.
 
Galbūt reikėtų kokių papildomų programų, kad emigravusieji ir jų vaikai ilgiau išsaugotų savo gimtąją kalbą? Ko labiausiai pasigendate iš Lietuvos kalbai išsaugoti?

Lietuvai, kaip valstybei turėtų būti svarbu, kad dešimtys tūkstančių lietuvių vaikų, kurie šiuo metu gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių, turėtų pilnas galimybes mokytis lietuvių kalbos ir gauti gilias žinias apie Lietuvos kultūrą, istoriją, geografiją.
Lietuvos valstybei turėtų būti svarbu, kad tie dešimtys tūkstančių vaikų, tapę suaugusiais per lietuvių kalbą  išlaikytų ryšį su Lietuva, norėtų į ją grįžti, jai dirbti ir padėti. Ir tam nereikia papildomų programų, tam reiktų skirti dalį mokinio krepšelio, kad lituanistinės mokyklos galėtų išsilaikyti ir samdyti stiprius mokytojus.

Jūsų manymu, kuo Lietuvai gali būti naudingi gimtąją kalbą saugantys emigracijoje gyvenantys tautiečiai?

Nors visi kartu galime suskaičiuoti ir didžiuotis, kad esame net keturi milijonai, tačiau visgi mūsų nėra tiek daug, kad lietuvių kalbos išsaugojimas netaptų visos valstybės prioritetu. Mes, pasaulio lietuviai, esame ir turime būti tikrieji savo gimtosios šalies ambasadoriai. Suderinta kalbos išsaugojimo ateities kartose politika turi būti grindžiama atviru pokalbiu ir bendrais koordinuotais veiksmais. Kartu galime realizuoti ne išgyvenimo, būties, egzistencijos, bet atsinaujinimo, vertybių įprasminimo, pagarbos kiekvienam, kur jis bebūtų strategiją. 
 
Kokia įtaką JK lietuvių bendruomenei, be abejo ir Lietuvių kalbos draugijai, turi BREXIT?

2016 m birželio mėnesį vykusio referendumo dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos rezultatas, mus, Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius šioje šalyje, paliko be žado. Be abejonės, dauguma iš mūsų pasijautėme nesaugūs. Baiminomės, jog ramiai tekėjęs gyvenimas pakis.
 
Tačiau žiūrint iš laiko perspektyvos, Brexit suteikė galimybę priminti ir garsiai kalbėti apie užsienyje gyvenantiems lietuviams opias ir įsisenėjusias, metų metais nesprendžiamas problemas. Lietuvių diaspora, kurios skaičiuojama beveik milijonas, ilgus metus jautė atskirtį, kuri buvo iššaukta didelės emigracijos bangos ir vis didėjančios takoskyros, kurios, atrodė, neįmanoma sujungti konstruktyvaus bendradarbiavimo saitais. Pilietybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo, grįžtamosios migracijos, vaikų integracijos grįžus, prekybos žmonėmis klausimai ir jų sprendimas vis buvo atidėliojamas arba tiesiog pritrūkdavo politinės valios, prioritetizavimo. O Brexit dėka, pavyko iškelti šiuos svarbius klausimus ir pasiekti gerų rezultatų juos aktualizuojant ir įgyvendinant. Todėl iškeltas užsienyje veikiančių neformaliojo ugdymo mokyklų finansavimo klausimas, taip pat vaikų patriotiškumo formavimo klausimas jau skinasi kelią ir tarp įstatymų leidėjų. Praeitų metų pabaigoje Seimo nariai Dainius Kreivys ir Mantas Adomėnas pateikė įstatymo pataisą, kuria lituanistinėms mokykloms būtų skiriama tokia suma, kuri atitiktų 25 proc. Lietuvoje besimokantiems moksleiviams skiriamų lėšų. Kol kas įstatymo pataisa praėjo tik pirmą stadiją Seime, bet yra vilčių, kad ilgainiui projektas virs įstatymu.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Pašnekovės asmeninio archyvo nuotr.

19-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Su Lietuvos vardu lūpose...

Su Lietuvos vardu lūpose...

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas...

Reklama