NAUJIENOS

Atviras laiškas kandidatui į prezidentus Valdemar Tomaševski


Miestas:

Mielas kandidate, kreipiuosi į jus kaip visai nesisteminis rinkėjas, kuriam ne taip jau ir svarbi jūsų nuomonė kokiais nors sėkmingos ekonomikos kūrimo ar besišypsančių vaikų gynimo klausimais. Kadangi laiškas yra atviras ir nieko neįpareigojantis (įsivaizduojame jūsų užimtumą), galite į jį ir neatsakyti, nors atsakymas man būtų labai vertinga žinia iš jūsų priešrinkiminės padangės.

Pakalbėkime apie futbolą.
Tai ne šiaip sau sportas. Futbolą žaidžia visas pasaulis, nepriklausomai nuo tautybės, religinės priklausomybės, valstybės sandaros ir šalies bendro vidaus produkto. Žaisdamos futbolą visos šalys sutinka su tomis pačiomis taisyklėmis, nė viena šalis neturi veto teisės kvestionuoti rungtynių rezultatą. Futbole nėra išskirtinių teisių nė vienam kontinentui, futbolas yra labai paprastas ir suprantamas visiems. Dėl futbolo rungtynių rezultato išgyvenama labiau nei dėl ekonominės krizės, tą pačią futbolo komandą gali dievinti ir turtuolis, ir vargšas, ir liberalas, ir konservatorius.

Futbolas yra pats globaliausias reiškinys pasaulyje, futbolas – simbolis to, ką turime vadinti globalizacija.

Mažai kas prieštaraus populiariam teiginiui, kad gyvename globalėjančiame, o gal net ir visiškai globaliame pasaulyje. Globalizacija yra daugiau nei reiškinys ar pasaulio vystymosi tendencija. Tai tarptautinė sistema, kuri sujungia ir supina užsienio ir vidaus politiką, vyriausybę ir nevyriausybines organizacijas.

Globalizacija vertinama labai įvairiai – nuo bendrojo gėrio iki visai totalaus pasaulinio blogio. Globalizacija – lyg ugnis, kuri gali būti ir naikinanti, ir kurianti, priklausomai nuo to, kas ir kur ją naudos. Ir net nežinia, kada tai naudinga, kada žalinga. Ji gali suteikti naujų kūrybinių galių, tačiau gali tapti ir prievartos aparatu. Ji gali suteikti galimybių ir sukelti paniką, ji gali nuo tavęs staiga pabėgti ir tave netikėtai prisivyti. Ji homogenizuoja kultūras, tačiau gali padėti realizuoti unikalios individualybės pranašumus.

Žmonės šiandien daugiau bendrauja tarpusavyje, daugiau prekiauja, techninės galimybės leidžia daugiau keliauti, kuriasi vis daugiau tarptautinių organizacijų. Globalizacija asocijuojasi su internetu, transnacionaliniu bizniu, ekonomine integracija, tarptautiniu terorizmu, didžiųjų valstybių interesais ir panašiai. Dabartiniai laikai dažnai vadinami globalizacijos epocha, panašiai  buvo Šaltojo karo ar didžiųjų geografinių atradimų laikais.

Ar globalinis terorizmas ir globalinis karas prieš jį, globaliniai ekonomikos forumai ir globalūs protestai prieš juos yra natūrali istorijos dalis, ar jos klystkelis? Kas yra ateitis – tiesioginė demokratija, kai sprendimus priima dviejų šimtų valstybių minia, ar vienos rimtos valstybės atsakingas dominavimas? Jei taip, tai kas tą visuotinį autoritetą renka ar skiria, kas suteikia ne tik politinį ar karinį, bet ir moralinį autoritetą?
Globalizacija tampa ideologinės kovos įrankiu. Tie, kurie prieš ES, JAV ir visus Vakarus, turi būti ir prieš globalizaciją, tuo ir naudojasi, siekdamiesi įrodyti, kad civilizacijos nesiintegruoja ir niekada nesiintegruos. Karo su terorizmu akivaizdoje globalizacijos-antiglobaizacijos priešprieša tampa dar labiau ideologizuota – kas ne už globalius sprendimus, tas už teroristus. Represinius režimus visame pasaulyje galima dabar kaltinti ne tik dėl žmogaus teisių pažeidimų, bet ir dėl globalių pažiūrų stokos.

Kodėl visas pasaulis negali būti toks kaip futbolas, kokį visi mėgsta, koks visus žavi?

Futbole, kaip minėjau, didelė ir maža šalis sutinka, kad taisyklės galioja lygiai visoms, kad didžioji šalis negali reikalauti turėti daugiau žaidėjų nei maža šalis. Realiame gyvenime taip nėra. O kodėl nėra. Kodėl taip negalėtų būti, kodėl vis bėdavojame, kad sprendimus priima didžiosios valstybės, ir priima labai egoistiškai. Gal jos iš prigimties bejausmės? Gal mes patys jas apkrauname nereikalinga atsakomybe?

Kodėl galiausiai pasaulio futbolo taurės turnyras yra kur kas demokratiškesnis nei Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesija?

Kas kaltas ir ką daryti?

Kokį globalaus pasaulio vaizdelį nupieštumėte tam laikotarpiui, kai jūsų abi kadencijos bus pasibaigusios, t.y. po trijų keturių dešimčių metų?

Daug klausimų... bet toks jau jūsų globalus gyvenimas.

Pagarbiai

Egidijus Vareikis

P.S.

Kaip pastebėjote, šiame laiške jokios agitacijos balsuoti ar nebalsuoti už jus nėra, tad jūsų atsakymas taip pat nebus vertinamas kaip politinė savireklama. Tačiau jūsų nuomonė man išties labai vertinga.

 


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama