NAUJIENOS

Aštrios Witkacy „Batsiuvių“ mintys

Kategorija:

Miestas:
Gegužės 19 d. bendradarbiaujant Adomo Mickevičiaus institutui Varšuvoje, Lenkijos institutui Vilniuje ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (LNDT) rengiamas vieno garsiausių dvidešimtojo amžiaus pradžios moderniosios Lenkijos kultūros atstovų Witkacy pjesės „Batsiuviai“ fragmento (iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė) skaitymas, kurį režisuoja Antanas Obcarskas.
Skaityme dalyvauja aktoriai Remigijus Bučius, Algirdas Gradauskas, Martynas Nedzinskas, Rasa Samuolytė, Arūnas Vozbutas, Saulius Ambrozaitis. Po skaitymo žiūrovai bus kviečiami pasilikti diskusijoje, kurioje dalyvaus skaitymo kūrybinė grupė, taip pat svečias iš Lenkijos – Witkacy pjeses statęs aktorius, režisierius, pedagogas, Varšuvos nacionalinio teatro direktorius Jan Englert, taip pat teatrologas, teatro kritikas, vienas iš knygos „Witkacy. Plėšrūniškas protas” redaktorių Helmutas Šabasevičius bei pjesę iš lenkų į lietuvių kalbą išvertusi Irena Aleksaitė.
Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy – žinomas dvidešimtojo amžiaus menininkas, dramaturgas, tapytojas, filosofas ir fotografas. Witkacy tėvai gimė Lietuvoje: Stanisławas Witkiewiczius – Pašiaušės dvare netoli Šiaulių, Marija Pietrzkiewiczówna – Tryškiuose; Stanisławas Witkiewiczius – žinomas XIX a. pabaigos–XX a. pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas, Zakopanės stiliaus pradininkas.
Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24 dieną Varšuvoje, o 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją, išgirdęs apie Raudonosios armijos įžengimą į Lenkiją, nusižudė. Jis mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienas svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios formos teoriją teatre). Witkacy tekstuose gilinamasi į būties slėpinius, dramose siekiama atskleisti metafizinius veikėjų pojūčius. Priklausęs moderniajai dvidešimtojo amžiaus pirmosios pusės kultūrai, menininkas pats kūrė ir tvirtino svarbiausius jos bruožus – principingai neigė linijinio, nuoseklaus pasakojimo tradiciją, regimosios ir jausmų tikrovės iliustravimą, psichologinį realizmą, kurį vadino „meniniu viduriavimu“.
Witkacy vadinamas absurdo teatro pradininku; jis parašė arti keturiasdešimt dramų (tarp jų – „Mažame dvarelyje“, „Dvigalvio veršiuko metafizika“, „Beprotis ir vienuolė“, „Belzebubo sonata“, „Batsiuviai“), kurias statė ir stato žinomi Lenkijos ir kitų šalių režisieriai – tarp jų ir Tadeuszas Kantoras, ir Krystianas Lupa. Witkacy kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų; 1993-iaisiais nedidelį jo „Skečą“ į lietuvių kalbą išvertė Giedrius Gabrėnas (vertimas skelbtas žurnale „Krantai“), jo išverstą dramą „Mažame dvarely“ 1993-iaisiais Panevėžio dramos teatre pastatė režisierius Saulius Varnas.
2015 m. rugsėjį–spalį Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikė Witkacy fotografijų paroda – devyniolika skaitmeninių atspaudų iš originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okolowicziaus kolekcijai.
Pjesės „Batsiuviai“ skaitymas vyks gegužės 19 d., sekmadienį, 16 val. LNDT Dekoracijų dirbtuvėse (įėjimas iš Odminių g.). Renginys nemokamas.
 
Parengė Daiva Šabasevičienė
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama