NAUJIENOS

Archeologijos ekspoziciją papildė išskirtinio dydžio eksponatai: luotus įkurdino taip, lyg jie skrostų vandens paviršių

Kategorija:

Miestas:
Lietuvos nacionalinis muziejus archeologijos ekspoziciją papildė keturiais išskirtinio dydžio  eksponatais – nuo 3 iki 5 metrų siekiančiais skobtiniais luotais. Žvelgiant į juos, eksponuojamus erdvėje, atrodo, lyg jie skrostų vandens paviršių. Būtent tokį vaizdą Senajame arsenale, laisvėjant karantino sąlygoms, nuo gegužės 26 d. galės išvysti muziejaus lankytojai.

Keturi nuolatinėje ekspozicijoje pristatomi luotai datuojami XIX–XX a. Skirtingais laikotarpiais ir skirtingų žmonių jie buvo naudojami žvejybai ir susisiekimui. Trys iš eksponuojamų luotų – upiniai, jais plaukiota Nemune ir Neryje, o vienas – ežerinis.

Kai kurie luotai, muziejaus archeologų teigimu, galėjo turėti ir itin specifinę paskirtį.
„Daugiau nei penkių metrų ilgio luotu, išskobtu Varėnos rajone, žvejota Nemune. Panemunių dzūkai juo išplaukdavo kelioms dienoms ar savaitei į žvejybą ir jame nakvodavo po lentelių dangčiu luoto gale“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Povilas Zaremba.

Anot archeologo, nors ekspozicijoje pristatomas tik nedidelis skaičius tokių laivybos priemonių, tačiau kiekviena iš jų stebina savo unikalumu – dydžiu, paskirtimi, pagaminimo technologija ar tiesiog vietinių duotu vardu.
„Ežeriniai luotai už upinius buvo trumpesni, jų viršūnės mažiau užsmailintos, o galai buki. Šonuose kartais būdavo pritvirtintos papildomos lentos. Jos palaikė luoto stabilumą vandenyje. O štai kitas luotas, kuriuo Vilniaus rajono gyventojai plaukiojo Neries upėje, dėl savo mažumo ir siaurumo vandenyje nebūdavo stabilus, tokio tipo luotai lengvai apvirsdavo ir nuskęsdavo, todėl vietinių gyventojų buvo praminti „dušegubkomis“, pražūtį nešančiais“, – pasakoja archeologijos ekspozicijoje ekskursijas vedantis P. Zaremba.

„Tam, kad lankytojai galėtų šiuos luotus pamatyti, pirmiausia juos turėjome restauruoti. Keturių luotų restauravimui prireikė visų metų. Juos dezinfekavome, pašalinome nešvarumų sankaupas, sutrūnijusią medieną, konservavome metalines detales, bet visų svarbiausia buvo sutvirtinti medieną, kad ji daugiau neirtų. Kaip konservavimo medžiagą naudojome ir etilo alkoholį. Keturiems luotams sunaudojome 15 litrų“, – luotų išsaugojimo subtilybes atskleidė muziejaus restauratorė Regina Jucienė.


Nuo gegužės 26 d. trečiuoju etapu Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro ne tik Senajame arsenale įsikūrusią archeologijos ekspoziciją, bet ir Signatarų namus, kuriuose lankytojai galės išvysti profesoriaus Liudo Mažylio rastą Vasario 16-osios Nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas
 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis








Nerimstanti teatro dvasia

Nerimstanti teatro dvasia

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Neringa Bulotaitė švenčia gražų jubiliejų – 60-metį! Ji – režisieriaus Jono Vaitkaus mokinė, studijavusi jo pirmajame „dešimtuke“ Lietuvos...

Reklama